Receptų medis

Neseniai rašiau apie speltos miltų privalumus ir naudą. Gaminti su šias miltais man labai patiko. Blynus, paskutiniu metu, kepu tik su jais. Tikiuosi, nuo to jie pasidarė ne tik skanūs, bet ir naudingi :) Per šiuos kelis mėnesius pabandžiau trijų gamintojų speltos miltus, tai gi trumpai parašysiu apie tai, kurie man patiko labiausiai:

• “Spielberger” ekologiški speltos miltai – nuo jų viskas prasidėjo. Miltai tikrai puikūs, kvapnūs ir labai švelnios tekstūros. Jų tipas  – 1050, bet malimas nėra labai rupus. Šiuose miltuose man patiko viskas, išskyrus kainą. Ji yra beveik dvigubai didesnė negu lietuviškų miltų.
• “Malsenos” spelta kvietiniai miltai. Man nepatiko visai… Tipo ant pakelio neradau, bet jie man pasirodė per rupūs ir beveik be skonio. Kai iškepiau blynus tik su šiais miltais, buvo toks jausmas, kad į tešlą smėlio primaišyta. Sunaudojau juos, tik berdama po šaukštą kitą, kartu su paprastais kvietiniais miltais.
• “Ustukių malūno” laukinių kviečių spelta miltai. Tipas 812. Patiko beveik taip pat, kaip ir vokiški miltai, bet jų kainą beveik dvigubai mažesnė. Todėl, paskutiniu metu, naudoju juos. Pirkti šiuos miltus, mačiau tik ekologiškų prekių parduotuvėse.

Čia aišku, mano asmeninė nuomonė ir su Jūsų nuomone gali nesutapti :)

Taigi, blynų kepimą jau įvaldžiau, todėl nusprendžiau pereiti prie kito man labai patinkančio kepinio – bananų duonos. Kepiau ją pagal savo mėgstamiausią receptą, pakoregavau tik miltų tipą ir kiekį. Su speltos miltais duona gavosi minkštutė, bet ne tokia drėgna, todėl kitą kartą, vietoje dviejų bananų dėčiau tris. Svarbiausia, kad ji liko labai labai skani! :)

Kekso formai reikės:

• 300 g speltos miltų
• 70 g sviesto
• 2 kiaušinių
• 150 g cukraus
• 125 ml natūralaus jogurto
• 2 – 3 bananų
• 1 a. š. vanilinio cukraus
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 1/2 a. š. sodos
• žiupsnelio druskos
• 70 g juodojo šokolado

Kambario temperatūros sviestą ištriname su paprastu ir vaniliniu cukrumi. Į jogurtą įmaišome sodą tam, kad jogurtas ją nugesintų. Supilame jį į sviesto masę ir išmaišome. Po vieną mušame kiaušinius, gerai išplakame. Suberiame visus sausus produktus, dar kartą viska gerai išmaišome.

Bananus sutriname šakute, šokoladą sukapojame ir įmaišome į tešlą.

Kepame iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 – 45 minutes

Skanaus :)

Visos žiniasklaidos priemonės praneša, kad šiandien švenčiama “Europos diena”. Neatsilieku ir aš, bei siūlau paskanauti vienos pirmųjų ES šalių – Belgijos salotas :)

Išgirdę frazę „Belgijos virtuvė“, pirmiausia, matyt, pagalvojame apie belgiškus vaflius, keptas bulvytes su įvairiais padažais ir, aišku, šokoladą. Visi šie patiekalai turistų Belgijoje laukia bene kiekvienoje užeigoje ar kavinėje. O ką gi gamina belgų šeimininkės? Vienas iš plačiai žinomų patiekalų – Lježo salotos. Sotus, tikras, naminis maistas, kuris tiks ne tik belgų, bet ir lietuvių skrandžiams.
Kadangi Belgijoje yra trys oficialios kalbos – olandų, prancūzų ir vokiečių, linkime Jums Eet smakelijk! Bon appétit! Guten Apetit!

2 porcijoms reikės:

• 4 vidutinių bulvių (250 g)
• 100 g šparaginių pupelių
• 100 g rūkytos šoninės
• 1 mažo svogūno (40g)
• 1 v. š. obuolių acto

Bulves nulupkite, supjaustykite vidutiniais gabaliukais, sudėkite į verdantį vandenį ir virkite apie 15 minučių. Jos turi būti minkštos, bet ne byrančios. Nupilkite vandenį.

Šparagines pupeles trumpai apvirkite.

Šoninę supjaustykite plonomis juostelėmis ir kepkite ant vidutinės ugnies, kol gražiai apskrus ir išskirs visus riebalus.

Išimkite šoninę iš keptuvės taip, kad liktų kuo daugiau riebalų. Padidinkite ugnį ir sudėkite į keptuvę bulves ir šparagines pupeles. Maišydami kepkite, kol bulvės gražiai apskrus iš visų pusių.

Išimkite iš keptuvės bulves bei pupeles ir sudėkite į dubenį. Svogūną smulkiai supjaustykite ir apkepinkite keptuvėje likusiuose riebaluose. Kai svogūnai apskrus, supilkite į keptuvę obuolių actą, išmaišykite.

Į dubenį su bulvėmis sudėkite keptus svogūnus ir šoninę. Išmaišykite. Valgykite salotas dar šiltas.

Skanaus :)

Balandį pasiekiau antirašymo rekordą – vienas įrašas per mėnesį. Tikiuosi, ateity šis rekordas sumuštas nebus :) O kol blogas tyli, mano gyvenimas bėga toliau. Be darbo, laiko praleidimo su mažąja I. ir miego, paskutiniu metu įvyko daug kitų smagių dalykų. Pvz.: išvyka į gamtą su kolegėmis iš žurnalo “°C” (ir aišku, pasiruošimas naujam vasaros numeriui), pietūs naujai atsidariusiame restorane “Lauro lapas” (dienos pietūs jame – puiki galimybė už prieinamą kainą susipažinti su rafinuotesne, aukštos kokybės virtuve) ir kiti maži džiaugsmai kartu su šeima :)

Pastebėjau, kad paskutiniu metu gaminu labai paprastus patiekalus. Grįžus iš darbo, nesinori daug laiko sukiotis virtuvėje. Bet jei patiekalai greitai pagaminami, tai tikrai nereiškia, kad jie neskanūs, ar nusibodę. Vienas iš tokių patiekalų – vištiena su keptomis paprikomis. Šis receptas geras dar ir tuo, kad ji galima pasigaminti ir gamtoje. Vištiena ir paprikos puikiai iškeps ant grotelių.

3-4 porcijoms reikės:

• 500 g vištienos krutinėlės vidinės dalies
• 1 v. š. sojos padažo
• 1 v. š. balzaminio acto
• 1 a. š. cukraus
• 1 v. š. aliejaus
• 2 v. š. miltų
• 2 raudonųjų paprikų
• 100 g fetos sūrio
• žiupsnelio druskos
• šviežiai maltų juodųjų pipirų

Mažame indelyje sumaišome sojos padažą, balzaminį actą, cukrų ir aliejų. Gautu padažu užpilame vištieną, išmaišome ir paliekame dešimčiai minučių pasimarinuoti (tuo metu, galime užstatyti virti garnyrą, pvz. ryžius arba bulves).

Orkaitę įkaitiname iki 220 laipsnių (jei yra galimybė, paliekame tik viršutinį kaitinimą). Paprikas supjaustome į keturias dalis, aptepame aliejumi ir dedame į skardą odele į viršų. Kepame 10-15 minučių. Paprikų odelė turi atsiskirti nuo minkštimo, gali netgi pajuoduoti.

Pasimarinavisią vištieną, apvoliojame miltuose. Įpilame į keptuvę aliejų ir kaitiname ją ant didelės ugnies. Trumpai apkepiname vištieną iš abiejų pusių. Ji neturi būti žalia viduje, bet turi likti sultinga.

Nuo iškeptų paprikų nulupame odeles, supjaustome paprikas juostelėmis. Kartu su supjaustytu fetos sūriu sudedame į dubenį, apibarstome druska, pipirais ir įpilame šlakelį aliejaus. Išmaišome.

Supjaustome vištieną ir patiekiame kartu su keptomis paprikomis (jei norisi sočiau, tai ir kartu su bulvėmis, ar ryžiais).

Skanaus :)

Dienos ilgėja, vis smagiau šviečia saulė ir aš jau baigiu priprasti prie naujo gyvenimo ritmo :) Tikiuosi, tai reikš, kad ir čia pasirodysiu dažniau :)

Šį šeštadienį, netyčia sudalyvavau viename labai smagiame pietų gaminime. Virėme ant laužo troškinį (beveik vengrišką guliašą)! Švietė saulė, bet dar nebuvo vasariškai karšta – pats tas sėdėti prie ugnies, lėtai maišyti troškinį ir medituoti ;) Man atiteko smagiausias darbas – prižiūrėjau, maišiau, viriau, o visi produktai jau buvo paruošti ir supjaustyti :) Gaminome, prisiskaitę visokiausių receptų internete, bet galiausiai vis tiek iš akies, todėl tikslaus šaltinio ir kiekių nebus, tik bendras principas :)

Guliašui reikės:

• kiaulienos taukų
• jautienos (mes, iš tikrųjų, darėm iš kiaulienos, bet tai jau aišku, ne tikras guliašas ;)
• svogūnų
• česnako
• saliero šaknies
• morkų
• bulvių
• saldžios raudonos paprikos
• konservuotų pomidorų
• aštraus paprikų padažo (turėjome kažką panašaus į šitą, bet galima apsieiti be jo, pridėjus daugiau prieskonių)
• druskos
• juodųjų pipirų
• čili pipirų
• maltos raudonos paprikos

Procesas labai paprastas, visus produktus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Mes viską pjaustėm kubeliais, tik papriką juostelėmis. Salierą supjaustėm labai smulkiai, nes kompanijoje buvo jo nemėgstančių, bandėm paslėpti. Pavyko ;)

Ant kiaulienos taukų pakepiname svogūnus su smulkintais česnakais, sudedame mėsą ir taip pat pakepiname. Toliau trumpai apkepiname morkas, salierus, šiek tiek prieskonių ir pripilame vandens tiek, kad viską apsemtų. Troškiname, kol vanduo išgaruos. Po  šio troškinimo mėsa turi būti jau beveik paruošta, jei ji dar kieta, pilame dar vandens ir troškiname toliau. Kai mėsa išsitroškins, dedame paprikas, jas šiek tiek apkepiname. Po paprikų dedame bulves, vėl pilame vandens tiek, kad jas apsemtų. Kai bulves išverda, dedame konservuotus pomidorus, druską ir likusius prieskonius. Užverdame, patikriname ar nereikia daugiau prieskonių. Valgome :)

Skanaus :)

Kol dar pavasaris ne visiškai atėjo į mūsų kiemą, noriu pradžiuginti Jus šildančia ir labai skania sriuba. Ją gaminome kartu su Jule, pavasariniam žurnalo “°C” numeriui. Panašaus stiliaus sriubų anksčiau neviriau ir grikių į jas dėti nebandžiau, o veltui! Rezultatas tikrai labai puikus! Trumpai drūtai – rekomenduoju! :)

4–5 porcijoms reikės:

• aliejaus kepti
• 1 svogūno
• 1 morkos
• 1/2 paprikos
• 2 stiklinės vandens
• 2 stiklinės sultinio
• skardinės (400 g) pupelių
• 1/2 skardinės (200 g) kukurūzų
• 1/2 stiklinės grikių kruopų
• druskos

Mažoje keptuvėje įkaitiname aliejų. Sudedame smulkiai kapotą svogūną, apkepiname. Ten pat sudedame tarkuotas morkas, išmaišome ir kepame, kol morkos suminkštės. Sudedame kubeliais pjaustytą papriką. Kepame dar kelias minutes.

Puode užviriname vandenį, sumaišytą su sultiniu. Sudedame kepintas daržoves, pupeles, kukurūzus, praplautas grikių kruopas. Įberiame šiek tiek druskos. Verdame apie 20 minučių arba kol išvirs grikiai.

Skanaus :)

Hm… Pažiūrėjau į paskutinio įrašo datą ir net pačiai liūdna pasidarė. Laikas bėga greitai ir be naujų įrašų. Vis bandau priprasti prie darbo ritmo. Jau kaip ir pripratau, bet visas laikas pasidalina darbui, šeimai ir miegui, niekam kitam jo nebelieka. Sugalvojau, reikia maistą ruošti ir fotografuoti kartu su šeima, bus tinklaraščiui tik į naudą :)

Neseniai viename maisto tinklaraščiu perskaičiau komentarą apie tai, kad recepte naudojama soda, bet yra nugesinama actu, todėl jos visiškai nesijaučia. Ir neištvėriau, nusprendžiau pasisakyti. Lietuvoje vis dar labai populiaru gesinti sodą actu, savo nuožiūra kepimo miltelius receptuose keisti soda ir atvirkščiai. Todėl šiandien noriu papasakoti apie tai, kuo gi skiriasi kepimo milteliai nuo sodos ir kada reikia naudoti vieną ar kitą.

Taigi, ir soda ir kepimo milteliai naudojami tam pačiam tikslui, juos dedame į tešlą tam, kad galutinis kepinys pasidarytų puresnis ir minkštesnis. Reakcijos metu abu šie produktai išskiria anglies dioksidą, kurio burbuliukai ir išpurena tešla. Bet, soda išskiria anglies dioksidą po to, kai sureaguoja su rūgštimi (kefyru, actu, kakava ir t.t.). O kepimo miltelių sudėtyje jau yra rūgšties, todėl tam, kad prasidėtų reakcija, reikalingas tik skystis.

Todėl:

• sodą rekomenduojama naudoti, jei tešloje yra rūgščių produktų (kefyro ir pan.). Taip tešla ne tik išpurenama bet ir jos skonis pasidaro švelnesnis, ne toks rūgštus.
• kepimo miltelius, jei rūgščių tešloje nėra (pvz. tešlos pagrindas yra pienas).

Naudojant sodą, svarbiausia yra nustatyti teisingą jos kiekį. Nes jei jos įbersime per daug ir rūgšties neužteks, kad sureaguotų visa soda, jos skonis gali sugadinti patiekalą. Bet, jei prieš beriant į tešlą mes nugesiname sodą actu, tai visa reakcija įvyksta šaukšte! O tešlą kildins tik jos mažas nesureagavęs likutis. Manau, daug teisingiau tiesiog berti mažiau sodos :)

Ir paskutinis klausimas, kodėl kartais receptuose naudojama ir soda ir kepimo milteliai? Viskas labai paprastai. Tokiais atvejais, tešloje būna per mažai rūgšties ir atitinkamas sodos kiekis nesugeba tinkamai pakelti tešlą. Todėl papildomai į pagalbą kviečiami kepimo milteliai.

Tikiuosi, dabar Jums pasidarė aiškiau :)

Šokoladiniai keksiukai:

• 90 ml stiprios kavos
• 70 ml aliejaus
• 1 stiklinės kefyro
• 1 ir 1/2 stiklinės miltų
• 2 v. š. kakavos
• 1 a. š. sodos
• žiupsnelio druskos
• 1 a. š. vanilinio cukraus
• 1 ir 1/2 stiklinės tamsiai rudojo cukraus
• migdolų drožlių papuošimui

Receptas labai paprastas, tereikia viename dubenyje sumaišyti sausus produktus (miltus, persijotą kakavą, sodą, druską, vanilinį ir paprastą cukrų). O kitame sumaišyti skystus (kavą, aliejų ir kefyrą). Toliau sausus produktus, suberiame į skystus ir maišome iki vienalytės masės.

Supilame tešlą į keksiukų formeles, papuošiame migdolų drožlėmis ir kepame apie 25 minutes iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Kaip matote, šiame recepte naudojama soda, o rūgštūs produktai yra kefyras ir kakava. Tešla puikiai iškyla ir sodos visai nesijaučia :)

Skanaus :)

Burokėliai desertuose – ekstremalu? Tikrai ne! Pasirodo, nuo 9 iki 16 % burokėlių masės sudaro cukrus. Bet vis dėlto, tai daržovė, todėl desertai iš jų ne tik skanūs, bet ir sveiki. Galbūt, Jūsų mažyliai nemėgstantys daržovių, pamėgs šiuos keksiukus?

12 keksiukų reikės:

Tešlai:

• 75 g nesaldintos kakavos miltelių
• 175 g miltų
• 2 a. š. kepimo miltelių
• 225 g cukraus pudros
• 3 kiaušinių
• 225 g nevirto burokėlio
• 100 ml giros
• 100 ml saulėgrąžų aliejaus

Papuošimui:

• 200 g švelniosios varškės
• 200 g minkšto sviesto
• 2 a. š. klevų sirupo
• 50 g cukraus pudros
• saujos pakepintų saulėgrąžų

Įkaitinkite orkaitę iki 200°C temperatūros.

Keksiukų kepimo formą išklokite vienkartiniais popieriukais arba ištepkite sviestu.

Į didelį dubenį persijokite kakavą, cukraus pudrą, miltus ir kepimo miltelius. Suberkite cukrų ir išmaišykite. Burokėlius sutarkuokite smulkia (bulvių) tarka. Įmuškite į juos kiaušinius, išplakite. Įmaišykite girą ir aliejų. Burokėlių masę supilkite į miltus. Maišykite tik tiek, kad visi miltai sušlaptų – nepermaišykite.

Gautą tešlą sukrėskite į keksiukų formeles (užpildykite apie du trečdalius jų tūrio). Visą tešlą būtina iškepti vienu kartu, nes pastovėjusi ji blogai kyla.

Kepkite 20 – 25 minutes. Išimkite iš orkaitės ir palikite ant grotelių vėsti.

Kol keksiukai aušta, paruoškite kremą. Varškę išsukite su minkštu sviestu. Įmaišykite klevų sirupą bei cukraus pudrą. Ataušusius keksiukus papuoškite kremu ir apibarstykite kepintomis saulėgrąžomis.

Skanaus :)

Būtų smagu, jei greičiau ateitų pavasaris. O tai kol kas, po grįžimo iš darbo, iš trijų savaičių dirbau tik vieną, per kitas slaugiau peršalusią mažąją I. Bet noras dirbti, gaminti ir dalintis receptais su jumis dar neišgaravo. Tai džiugina :)

Taigi, jau kažkada rašiau, kad mano vyras labai mėgsta šiuos žemės riešutų sviesto sausainius (jais ir kolegas vaišinau pirmą grįžimo dieną). Todėl, tuo metu, kai nevalgėme kiaušinių, ieškojau jiems pakaitalo. Šie sausainiai dėl juose naudojamo krakmolo yra šiek tiek trapesni ir švelnesnio skonio, bet irgi labai labai skanūs :)

Sausainiams reikės:

• 110 g sviesto
• 1/3 stiklinės vandens
• 2 v. š. krakmolo (naudojau kukurūzų)
• 1/2 stiklinės žemės riešutų sviesto
• 1 a. š. vanilinio cukraus
• 1/2 stiklinės cukraus
• 1/2 stiklinės rudojo cukraus
• žiupsnelio druskos
• 1/2 a. š. kepimo miltelių
• 1 ir 1/2 stiklinės miltų
• 50 – 70 g juodojo šokolado

Mažame dubenėlyje sumaišykite krakmolą ir vandenį (vietoje jų, galite naudoti vieną kiaušinį).

Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite paprastą bei riešutų sviestą su cukrumi, ruduoju cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Suberkite į išplaktą masę pusę miltų, kepimo miltelius ir žiupsnelį druskos. Išmaišykite. Supilkite krakmolą. Dar kartą gerai išmaišykite. Suberkite likusius miltus ir kapotą šokoladą. Paskutinį kartą viską išmaišykite.

Iš tešlos formuokite graikinio riešuto dydžio kamuoliukus ir dėkite juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Palikite tarpus, nes kepdami sausainiai plėsis. Kepkite apie 14 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
Skanaus :)

Receptas iš “Preety’s Kitchen”.

Tikiuosi, virtuvėje turite kelis apelsinus ir saują migdolų, nes šis keksas vertas to, kad eitumėte jį kepti čia ir dabar. Darbo nedaug, o keksas gaunasi toks apelsiniškai kvapnus ir drėgnas, tirpstantis burnoje… Visi kas valgė, labai gyrė ir prašė dar :) Kekso paslaptis – sirupas, kuriuo jis sulaistomas. Jokiu būdu netingėkite ir pasigaminkite ir jį. Be sirupo, keksas purus, bet sausas.

Kaip jau rašiau anksčiau, aš dabar eksperimentuoju su speltos miltais. Šį keksą kepiau taip pat su jais, todėl jis ištrauktas iš orkaitės šiek tiek nusileido, bet skoniui ir tekstūrai tai nepakenkė. Todėl, jį drąsiai galite kepti kaip su paprastais, taip ir su speltos miltais. Dar aš smarkiai mažinau cukraus kiekį, bet jo tikrai nebuvo per mažai. Rašau tokius kiekius, kuriuos naudojau pati.

Keksui reikės:

• 3 kiaušinių
• 130 g rudojo cukraus
• 1 a. š. vanilinio cukraus
• vienos citrinos tarkuotos žievelės
• 115 g sviesto
• 115 g miltų (naudojau speltos, bet tiks ir paprasti)
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 75 g maltų skrudintų migdolų
• žiupsnelio druskos

Sirupui reikės:

• 160 – 200 ml apelsinų sulčių
• 2 v. š. rudojo cukraus
• 2 v. š. apelsinų cukatų

Kiaušinius, cukrų ir vanilinį cukrų išplakame iki pūtų. Plakame ilgai, bent 5 minutes, kol masė padidės kelis kartu. Įtarkuojame į masę citrinos žievelę.

Sviestą ištirpiname ir atvėsiname (kad nesutrauktų kiaušinių).

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, maltais skrudintais migdolais ir žiupsneliu druskos. Per kelis kartus suberiame sausus produktus į kiaušinių masę ir atsargiai išmaišome (stebėkite, ar tikrai neliko sausų miltų).

Kepame keksą apie 40 – 50 minučių iki 180 laispnių įkaitintoje orkaitėje.

Įpusėjus kekso kepimui pradedame gaminti sirupą. Prikaistuvyje sumaišome apelsinų sultis, sukrų ir cukatus. Originaliame recepte buvo siūloma sudėti tiesiog supjaustyt1 apelsinų žievelę, bet man nepatinka, kad parduodamų apelsinų žievelė būna apipurkšta visokiausia chemiją, todėl jos nedėjau. Cukatus neseniai dariau pati, aišku iš tų pačių apelsinų, bet prieš tai juos ilgai mirkiau, viriau ir panašiai, kad chemijos neliktų. Manau, keksą galite gaminti ir be cukatų, svarbiausias čia sirupas. Taigi, kaitinkite sultis tol, kol ištirps cukrus. Paragaukite, ar sirupas gavosi pakankamai saldus, jei ne berkite dar. Užvirinkite ir pavirkite viską apie 5 minutes.

Dar karštame kekse mediniu pagaliuku arba dantų krapštuku padarykite skylutes ir supilkite sirupą. Gali pasirodyti, kad sirupo per daug, bet taip tikrai nėra. Aš turėjau tik 160 ml sulčių, supyliau visas  ir tai, mano kekso apačios sirupas nepasiekė. Kitą kartą bandysiu pilti 200 ml.

Palaukite kol keksas atvės ir ragaukite. Skanaus :)

Receptas iš “Есть, молиться и любить“.