Pabandysiu įšokti į nuvažiuojantį traukinį ir vis dėlto sudalyvauti “Languotos prijuostės” projekte :) Tema (“Svetimų kraštų skoniai”) labai įdomi, bet man pasirodė pakankamai sudėtinga. Gal todėl, kad nesu parsivežusi iš kelionės nei vieno recepto… Tikiuosi, viskas dar priešaky ;)

Šiandien, vartydama nuotraukas prisiminiau praeitos vasaros kelionę į Berlyną pas kursioką. Nieko naujo joje gaminti neišmokau, bet kulinarinių kuriozų buvo daug. Viskas prasidėjo nuo to, kad sustoję nakvynei Krokuvoje, nuėjome vakarieniauti į senamiestį. Labai norėjome paragauti lenkiškos virtuvės patiekalų, ilgai rinkomės vietą, kuri visiems patiktų. Ir kai galų gale atsisėdome prie staliuko ir gavome meniu, supratome, kad patekome į kaukazietiškų patiekalų restoraną :))) Gerai bent tiek, kad viskas buvo labai skanu :)

Kulinariniai nuotykiai tesėsi Berlyne. Norėdami kursiokui atsidėkoti už suteiktą nakvynę ir smagią kompaniją, nutarėme pagaminti jam lietuviškus pietus – šaltibarščius ir cepelinus. Man buvo netikėta, bet visus reikalingus produktus radome lengvai (net supjaustytus lašinukus spirgučiams). Problemos prasidėjo tada, kai sužinojome, kad kursiokas neturi jokios tarkos bulvėms tarkuoti. Artimiausioje parduotuvėje jos taip pat neradome, o toliau važiuoti ir ieškoti nebuvo prasmės, nes buvo jau vėlus vakaras… Gerai, kad lietuviai vieni kitiems padeda. Kursiokas prisiskambino netoli gyvenančiam pažįstamam lietuviui ir tarką gavome iš jo. Tokią pačią paprasčiausią, metalinę. Jos pagalba mūsų vaikinai ilgai ir nuobodžiai tarkavo bulves (ačiū jiems už tai). Cepelinai gavosi labai skanūs ir vakarienė praėjo puikiai! :)

O šios dienos receptas, nors ir ne parsivežtas iš Vokietijos, o sužvejotas interneto platybėse patiktų kiekvienam vokiečiui – šnicelių mėgėjui ;) Kepsniukai labai sultingi, kvapnūs ir neriebūs. Gaminau jau kelis kartus ir dar ne kartą gaminsiu :)

Keturioms porcijoms reikės:

• 4 kiaulienos nugarinės gabaliukų
• 1/2 puodelio miltų
• 2 didelių svogūnų
• 200 ml vištienos sultinio
• 10 g sviesto
• 3 v. š. aliejaus
• 2 a. š. rudojo cukraus
• maltų juodųjų pipirų
• druskos

Kiaulienos gabaliukus išmušame, iš abiejų pusių apibarstome druska ir pipirais, apvoliojame miltuose. Apkepiname juos keptuvėje su trupučiu aliejaus (~ 2 v. š.).

Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių. Kepimo formą išklojame folija, sudedame ant jos kepsniukus, uždengiame kitu folijos lapu. Kepame 20 minučių.

Kol kepsniukai kepa, svogūnus supjaustome plonais žiedais. Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname 1 v. š. aliejaus ir sviestą. Sudedame svogūnus ir kepame, kol suminkštės. Paskaniname druska, pipirais. Suberiame cukrų ir išmaišome. Kepame toliau, kol svogūnai paruduos.

Ištraukiame kepsniukus iš orkaitės (folijos neišmetame). Svogūnus išdėliojame ant kepsniukų, supilame į skardą sultinį. Vėl uždengiame folija ir kepame dar 15 – 20 minučių.

Skanaus :)

Recepto idėja iš čia.

Tiesą pasakius, iš pat pradžių, buvau skeptiškai nusiteikus. Bet taip norėjosi kažko naujo ir įdomaus… O dabar, be galo džiaugiuosi, kad išbandžiau. Blynai gavosi tiesiog nuostabūs! Tokie saldūs, minkšti, purūs, bet ne sausi. Patys skaniausi blynai!  Kepčiau juos kiekvieną dieną :) Todėl nedaugžodžiausiu, o tiesiog pasidalinsiu su Jumis puikių pusryčių receptu.

Dviem porcijoms reikės:

• 1 puodelio miltų
• 1 puodelio pieno
• 1 kiaušinio
• 1/2 puodelio rudojo cukraus
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 1 ir 1/2 a. š. cinamono
• 1/4 a. š. malto imbiero
• 1/2 a. š. malto muskato riešuto
• 1 ir 1/4 smulkiai tarkuotų morkų (apie 150 g)

Morkas nulupame ir sutarkuojame smulkia bulvių tarka. Kitame dubenyje kiaušinius išsukame su cukrumi. Po truputį pilame pieną ir beriame miltus, kepimo miltelius ir gerai išmaišome. Sudedame tarkuotas morkas, suberiame prieskonius, išmaišome. Įkaitiname keptuvę ant vidutinės ugnies ir kepame blynus su šlakeliu aliejaus. Valgome su kondensuotu pienu ir rytine kava.

Skanaus :)

Recepto idėja iš čia.

Pirmą kartą, šį receptą pamačiau žurnale “Virtuvės paslaptys”, pagalvojau, kad receptas neblogas, reikės kada nors išbandyti (oj, kiek daug pas mane tokių “reikia išbandyti”…). Praėjo šiek tiek laiko, pamačiau jį “Saulėtoje virtuvėje”. Asta aprašė pyragą taip skaniai, kad norėjau išsikepti tą pačią dieną, bet neturėjau reikiamų produktų. Vėliau vis mąsčiau, mąsčiau… Mano vyras valgo burokėlius tik smulkiai sutarkuotus ir tik šaltibarščiuose, reiškia tai būtų vakarienė tik man… O paskui pagalvojau, kodėl savęs nepalepinus ;) Kepiau iš pusės porcijos ir gavosi trys puikus pyragėliai, iš kurių man vis dėlto, atiteko tik vienas, nes netikėti svečiai mano kepinį įvertino ir sudorojo :) Valio! :) Rekomenduoju visiems burokėlių mylėtojams :)

Tešlai reikės:

• 230 – 260 g miltų
• 1/2 a. š. druskos
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 125 g minkšto sviesto
• 1 kiaušinio + 1 kiaušinio pyragui aptepti
• 2 vidutinio dydžio virtų bulvių

Įdarui reikės:

• 2 svogūnų
• 400 g virtų burokėlių (svoris – jau išvirtų)
• 400 g maltos vištos krūtinėlės
• 150 g grybų skonio lydyto sūrelio
• 1 a. š. druskos
• žiupsnelio džiovintų raudonėlių

Dubenyje sumaišome miltus, druską ir kepimo miltelius. Sudedame minkštą sviestą ir pirštais sutriname iki smulkių trupinių. Įmušame kiaušinį, sukrečiame sutarkuotas virtas bulves. Išmaišome ir išminkome tešlą. Ją įvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame kelioms valandoms į šaldytuvą.

Svogūnus supjaustome, virtus burokėlius sutarkuojame. Svogūnus ir maltą vištieną pakepiname tol, kol mėsa švelniai apskrunda. Tuomet įmaišome tarkuotus burokėlius ir dar kelias minutes pakepiname.

Į masę įmaišome lydytą sūrelį, įberiame druskos, raudonėlių.

Pyragėlių kepimo formeles aptepame sviestų. Atidedame mažą gabaliuką tešlos papuošimams. Likusią tešlą paskirstome per šešis kepimo indelius (aš dariau iš pusės porcijos, todėl gavosi trys). Paspaudžiame kraštelius ir išlyginame paviršių. Ant tešlos sudedame įdarą. Iš likusios tešlos padarome juosteles ir papuošiame pyragėlius. Pyragėlių viršų aptepame plaktu kiaušiniu.

Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 – 30 minučių.

Skanaus :)

P. S. Nepamirškite paspausti mygtuko puslapio šone ir padėti surinkti pinigus Kalėdiniams žaislams :)

Ech, supratau, kad man reikia mažiau šnekėti apie savo planus. Tik pasiskelbiau, kad penktadieniais tinklaraštyje pasirodys įrašai, skirti savaitgalio pusryčiams ir penktadienis pralėkė žaibiškai, linksmai, bet be recepto. Todėl, skubu taisytis :) Šiandienos pusrytiniam receptui, reikėtų pasiruošti iš anksto, tada ryte gamindami, užtruksite visai nedaug.

Bent dieną prieš, reikėtų pasigaminti tešlą pagal šio pyrago receptą. Po to, kai tešla valandą pailsės šaldytuve, reikėtų iš jos išsikepti krepšelius, kuriuos vėliau galima užsišaldyti ir naudoti tada, kai prireiks. O krepšeliai kepami labai paprastai. Mažas kepimo formas ištepame sviestu, tešlą iškočiojame, išklojame kepimo indelius, subadome šakute, išklojame kepimo popieriumi ir popierių paslegiame kokiu nors svoriu (džiovintomis pupelėmis, žirniais ir pan.). Kepame krepšelius apie 15 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Atvėsiname, sudedame į dėžutę, ar maišelį ir užšaldome.

Tą dieną, kai norėsime juos kepti, į dar šaltą orkaitę įdedame tiek krepšelių, kiek žmonių norėsime pamaitinti ir kaitiname orkaitę iki 180 laipsnių (per tą laiką, krepšeliai kaip tik spės atšilti).

Vienai porcijai reikės:

• 1 trapios tešlos krepšelio (kaip kepti, žiūrėkite aukščiau)
• 1 kiaušinio
• kelių juodųjų alyvuogių
• 50 g fermentinio sūrio

Sutarkuojame fermentinį sūri, juo išklojame tešlos krepšelio dugną. Kiaušinio trynį atskiriame nuo baltymo (taip bus paprasčiau atsargiai padėti trynį ir jis neišsilies). Baltymą supilame ant sūrio, ant viršaus atsargiai padedame trynį. Alyvuoges perpjauname per pusę ir išdėliojame ant viršaus. Kepame apie 15 minučių, arba kol kiaušinis gražiai iškeps.

Skanaus :)

P. S. Fotosesijas daryti vis sudėtingiau. Paskutinį kartą iš niekur atsirado mažoji rankytė ir pačiupo servetėlę…

Jau kelis kartus rašiau, kad labai mėgstu bananų duoną/keksą. Tai puikus kepinys, kai lieka keli nesuvalgyti ir jau praradę savo išvaizdą bananai. Todėl, kai internete aptikau naują bananų duonos receptą, nusprendžiau išbandyti. Labiausiai, mane joje sudomino šokoladinis glajus. Pradėjusi kepti duoną, glajaus proporcijų per daug nenagrinėjau, pažiūrėjau tik, ar visus produktus turiu namie. O kai pradėjau gaminti, apstulbau. Pusė puodelio sviesto ir trys puodeliai cukraus pudros?! Na ne, kad ir kokia saldumynų mėgėja būčiau, cukraus tokiais kiekiais nevalgau…. Teko išradinėti glajų pačiai. Ir kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Gavosi puikus, primenantis triufelius glajus. Prie šios bananų duonos, labai tiko :)

Bananų duonai reikės:

• 3 bananų
• 3/4 puodelio cukraus
• 1 kiaušinio
• 1/3 puodelio saulėgrąžų aliejaus
• 70 g juodojo šokolado
• 1 ir 1/2 puodelio miltų
• 1 a. š. sodos
• 1 a. š. kepimo miltelių
• žiupsnelio druskos

Glajui reikės:

• 3/4 puodelio nesaldžios kakavos
• 100 g kambario temperatūros sviesto
• 20 ml pieno
• 1/4 puodelio cukraus pudros

Bananus sutriname šakute į košę. Įplakame cukrų, kiaušinius ir aliejų. Kitame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską. Suberiame sausus produktus į bananų masę ir labai gerai išmaišome. Šokoladą sukapojame smulkiais gabaliukais ir taip pat įmaišome į tešlą. Stačiakampę kepimo formą, išklojame kepimo popieriumi, supilame tešlą. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol į duoną įsmeigtas dantų krapštukas bus sausas.

Glajui, išplakame sviestą su sukraus pudra, įmaišome persijotą kakavą ir supilame pieną. Dar šiltą duoną aptepame glajumi.

Skanaus :)

Prieš kurį laiką, radau man labai patikusi tinklaraštį, kuriame yra vien kepinių receptai. Neseniai, mergina, rašanti tą tinklaraštį sugalvojo naują projektą. Ji atrado knygą, kurioje yra surašyta daug standartizuotų tarybinių laikų kepinių receptų (ГОСТ). Kas atsimena, tai tais laikais, visose parduotuvėse pardavinėjo tas pačias prekes, o tai reiškia, kad receptai buvo standartizuoti ir pagal juos kepė visos tarybinės kepyklos. Aš mažai ką iš tų laikų atsimenu, bet “Sostinės” keksas yra populiarus iki šiol. Labai jį mėgstu, todėl buvo labai smalsu išbandyti ir pamatyti, ar tikrai gaunasi toks pats kaip parduotuvėje. Receptas labai lengvas ir tešla greitai paruošiama (neskaitant to, kad bemaišydama tešla, apie 21h supratau, kad miltų neturiu…). Dar šiltas keksas buvo be galo minkštas ir šiek tiek drėgnas, o kitą rytą būtent toks, kaip parduotuvėje. Skanumėlis :)

Keksui reikės:

• 175 g minkšto sviesto
• 175 g cukraus
• 3 mažų kiaušinių (140 g)
• žiupsnelio druskos
• kelių lašų vanilės ekstrakto
• 175 g razinų
• 1/2 a. š. kepimo miltelių
• 240 g miltų

Sviestą išplakame su cukrumi iki purios masės. Po vieną įmušame kambario temperatūros kiaušinius ir po kiekvieno, tešlą gerai išplakame (jei kiaušiniai bus ką tik iš šaldytuvo, išplaktas sviestas sušals ir sušoks į mažus gumuliukus). Razinas perplauname tekančiu vandeniu ir nusausiname rankšluosčiu. Į kiaušinių masę įmaišome razinas, druską ir vanilės ekstraktą. Miltus persijojame, sumaišome su kepimo milteliais ir įmaišome į tešlą (aš visą tai dariau elektriniu plaktuvu).

Kekso kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, sukrečiame tešlą, išlyginame paviršių ir šlapia mentele nubrėžiame liniją per vidurį (tam, kad keksas kepdamas gražiai ir tiesiai įskiltų). Kepame iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 80-100 minučių (man užteko 80). Dar šiltą pabarstome cukraus pudra.

Labai skanus šiltas su pienu, arba šaltas su arbata :)

Receptas iš čia.

Kaip jau minėjo Viktorija – prie tinklaraščio rašymo prisidedu ir aš. Deja, kur kas rečiai negu norėčiau, bet reikia tikėtis, jog įkvėpimas palikęs mane rudenį – greit sugrįš vėl ir kartu atsives šiek tiek daugiau laiko. O dabar trumpai apie mane:

• Esu Marija, gimiau Vilniuje ir be galo jį myliu. Net ir būdama ten, kur daugiau saulės, šilta jūra ar kitokie „geresnio gyvenimo rodikliai“, pradedu ilgėtis mūsų senamiesčio gatvelių, Vingio parko ar kitų nuostabių vietų, kur eidavau pasivaikščioti būdama dar visai maža.

• Skaitydama sesers įrašą, eilinį kartą supratau, jog nepaisant, labai skirtingos išorės, visgi esame panašios :):

1. Jau ketvirti metai MIF’as – mano antri namai, kuriems esu dėkinga net tik už išsilavinimą, bet ir už kur kas svarbesnius dalykus.
2. Stalo žaidimai – vienas mėgstamiausių laisvalaikio užsiėmimų, taip pat galiu visą dieną skaityti knygą ar ruošti ką nors skanaus.

• Gaminti pradėjau dar pradinės mokyklos laikas, kepdavau pyragus ir pati jų beveik nevalgydavau, nes pats gaminimo procesas man patikdavo labiau.

• Šiuo metu dalinuosi virtuve su šeima, tačiau būtinai turėsiu savo virtuvę, kur bus daug naudingų įrankių (pavyzdžiui, ledų gaminimo aparatas :)), lentyna su „Monin“ sirupais ir daug daug kito gėrio, kuris skatins gamint kuo dažniau :).

• Neturiu nieko prieš krapus, bet dėl kitų dalykų pilnai sutinku su Viktorija :), dar labai nemėgstu blogai išplautų indų ir žuvies kotletų.

Rašyti apie save – tikrai sunku…
Apie man tiek, toliau – dar vienas blynelių receptas, šį kartą – bananiniai su citrinų sultimis.

• 1/2 stiklinės miltų
• 1/3 stiklinės pieno
• 1/4 stiklinės avižinių dribsnių
• 2 bananai
• 1 kiaušinis
• 2 v. š. cukraus
• 2 v. š. ištirpinto sviesto (26 g)
• 1 v. š. citrinos sulčių
• 1 a. š. kepimo miltelių

Bananus sutrinti iki vientisos masės ir sumaišyti su citrinos sultimis. Iki miltų susmulkintus avižinius dribsnius sumaišyti su cukrumi, miltais, kepimo milteliais, pienu, kiaušiniu bei sviestu ir gerai išplakti. Į gautą masę sudėti bananus ir dar kartą viską gerai išmaišyti. Uždengti tešlą ir palikti 10 minučių.

Iškeptus blynus apšlakstyti citrinos sultimis ir skystu medumi. Skanaus ;)

Taip jau gavosi, kad du penktadienius iš eilės rašiau apie tai, kaip galima būtų paįvairinti savaitgalio pusryčius. Ir šis penktadienis ne išimtis. Kaip sakoma, trys kartai jau tradicija :) Man labai patinka tos dienos, kai pusryčiams galima paruošti ką nors įdomesnio ir ramiai su puodeliu kavos ar arbatos juos suvalgyti. Anksčiau, pusryčius iš viso, valgydavau tik savaitgaliais, nes 7 val ryto mano skrandis nieko nenorėdavo. Dabar beveik kiekvieną dieną, galiu save palepinti ir valgyti pusryčius tada, kai užsinoriu. O kaip Jūs, ką valgote pusryčiams? Ir ar iš viso juos valgote? :) Ar būtų naudinga, jei kiekvieną penktadienį parašyčiau vis po naują pusryčių idėją? :) Šie blyneliai man labai patiko, tešla sumaišoma žaibiškai, o blyneliai labai minkšti, varškiniai ir skanūs :)

Blyneliams reikės:

• 180 g varškės (naudojau šlapią, ne birią varškę)
• 2 kiaušinių
• 250 ml pieno
• 3 v. š. cukraus
• 180 g miltų (jei varškė sausa, miltų gali prireikti mažiau)
• 1/2 a. š. kepimo miltelių
• kelių lašų vanilės ekstrakto
• žiupsnelio druskos
• saujos džiovintų vyšnių (arba razinų, abrikosų, slyvų)

Varškę šakute sutriname su kiaušiniais ir cukrumi. Supilame pieną, vanilės ekstraktą ir gerai išmaišome. Suberiame miltus, kepimo miltelius, druską, išmaišome, kad neliktų miltų gumuliukų. Į gautą tešlą įmaišome smulkiai supjaustytas džiovintas vyšnias.

Keptuvę su trupučiu aliejaus įkaitiname ant vidutinės ugnies. Dideliu šaukštu formuojame blynelius (aš naudoju metalinį šaukštą salotoms maišyti) ir kepame kiekvieną pusę po porą minučių, kol gražiai apskrus.

Skanaus :)

Insolente paskelbė antrą “Languotos prijuostės” temą – “Bloger’is irgi žmogus”. Tiesą pasakius, nesu labai didelė mėgėja viešinti savo asmeninio gyvenimo smulkmenas. Bet Jums, manau, įdomu sužinoti bent kelis faktus apie mane (nes man tai tikrai, labai įdomu sužinoti kuo daugiau apie kitus tinklaraštininkus ;) Todėl prisistatau :)

• Pagrindinius faktus apie mane Jūs jau žinote iš “Blogger” anketos. Esu vilnietė, vardu Viktorija :)
• Mano išsilavinimą ir darbą geriausiai nusako šios frazės, jau tapusios tautosaka:
  • Myliu tėtį, myliu mamą, o labiausiai MIF Dekaną!
  • Mes visus suformatuosim, o paskui suintegruosim! Dalimis!! Dalimis!
  • Myliu mamą, myliu tėtį, ir prie kompo pasėdėti!
• Virtuvėje turiu mažą pagalbininkę. Kol kas į jos pareigas įeina ropinėjimas aplink kojas ir medinių šaukštų barbenimas į puodus :)
• Laisvu nuo virtuvės laiku mėgstu stalo žaidimus (“Alias” ir “Monopilis”, nesiskaito…). Na gerai, mėgstu pasakyta per švelniai… Aš esu jų fanė :) Taip pat mėgstu keliauti, svajoti ir šokoladą.
• Dievinu kepti ir žinoma valgyti: pyragus, pyragėlius, bandeles, tortus, sausainius ir kitus skanėstus. Kulinariniuose žurnaluose akys pirmiausia užkliūna už jų :)
• Nemėgstu cigarečių, nenuoširdžių šypsenų, krapų ir pieniškos sriubos.
• Geriausios lauktuvės man – kulinarinis žurnalas. O dovanoms visada tiks šaukštai, šakutės, puodeliai, lėkštutės, servetėlės, staltiesėlės ir visokie kitokie virtuvės rakandai :)

O kad jau mano tinklaraštis kulinarinis, pabaigai paprastučių bet labai skanių sausainių su citrinos gaidele receptas.

Sausainiams reikės:

• 1 ir 3/4 puodelio miltų
• 3/4 puodelio cukraus pudros
• 115 g minkšto sviesto
• 2 kiaušinio trynių
• pusės citrinos žievelės

Miltus, cukraus pudrą, sviestą ir kiaušinio trynius šakute sutriname iki trupinių. Suberiame citrinos žievelę ir minkome tešlą rankomis, kol ji sušoks į vientisą kamuoliuką. Padaliname tešlą į dvi dalis. Iš kiekvienos dalies rankomis padarome maždaug keturių centimetrų diametro “dešrelę”. Ją supjaustome centimetro pločio riekelėmis. Sudedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame apie 10 – 15 minučių iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

P. S. Kaip jau manau pastebėjot, prie šio tinklaraščio prisideda ir mano sesuo Marija. Bet ji apie save pati pasisakys, jei panorės :)

Artėja savaitgalis ir aš vėl noriu pasidalinti su Jumis puikia pusryčių idėja. Juk nusibosta visą laiką valgyti sumuštinius. Savaitgalį, kai niekur nereikia skubėti, galima palepinti save ir aplinkinius, mylimus žmones. Manau, visi dar iš vaikystės puikia žino, kaip padaryti skanius pusryčius iš padžiuvusio batono. Mano idėja panaši, bet su labai gardžiais patobulinimais. Mano manymu, šokoladas pagardina bet kurį patiekalą (nors, kepsnio juo gardinti dar nebandžiau … :)

Dviem porcijoms reikės:

• 8 batono arba baltos duonos riekelių
• 1 obuolio
• 8 juodojo šokolado gabaliukų
• saujos migdolų drožlių
• 1 v. š. miltų
• 2 kiaušinių
• 10 g sviesto
• 200 ml pieno
• 1 v. š. cukraus

Nulupame obuolį, išimame iš jo viduriuką ir supjaustome plonomis skiltelėmis. Padaliname per keturias duonos riekeles ir sudedame taip, kad iš visų pusių liktų po pusę centimetro neuždengto batono. Ant obuolių padedame po porą šokolado gabaliukų.

Mažame dubenyje sumaišome vieną kiaušinį, miltus ir tirpintą sviestą. Šiuo mišiniu aptepame obuoliais neuždengtus batono kraštus tam, kad riekės geriau suliptų. Uždengiame antra batono rieke. Paspaudžiame, kad kraštai susiklijuotų ir kelioms minutėms prislegiame lėkšte.

Dideliame dubenyje išplakame likusį kiaušinį su pienu ir cukrumi. Pamerkiame abi sumuštinių puses į pieno plakinį, bet per ilgai nelaikome, kad neištežtų.

Užkaičiame keptuvę ant vidutinės ugnies. Ištirpiname joje tiek gabaliukų sviesto, kiek į ją tilps skrebučių. Ant kiekvieno sviesto gabaliuko paberiame šiek tiek migdolų drožlių ir ant jų padedame skrebutį. Apkepame iš abiejų pusių (nekepkite ant labai didelės ugnies, nes nespės ištirpti šokoladas).

Skanaus :)

Idėja iš čia.