Štai ir eina į pabaigą puikieji 2010 metai. Man jie atnešė daug smagių akimirkų.  Aišku, smagiausia tai, kad atsirado mažoji

I. Be to ir tinklaraščio rašymas įsibėgėjo. Bet šiandien apie asmeninį gyvenimą daugiau nesiplėsiu, geriau pristatysiu Jums, labiausiai skaitomų tinklaraščio įrašų penketuką. Aišku, ir jau tradicija tapusio, savaitgalio pusryčių recepto nepamiršiu :)

Laimingu visiems Naujųjų metų! Praleiskite daugiau laiko su brangiais žmonėmis, dažniau šypsokitės ir nepamirškite, kad laimė Jūsų gyvenime, labiausiai priklauso nuo Jūsų pačių :)

 5. Kalėdinis imbierinis namukas. Smagu, kad įrašas, paskelbtas vos prieš dvidešimt dienų, susilaukė tiek dėmesio.

4. Čeburekai. Skaniausi, gaminti namie, o ne kioske iš kačiukų :D

 3. Sūrio tortas. Gaivus ir labai skanus ;)

 2. Kugelis. Visų lietuvių pamėgtas valgis, kaip gali būti kitaip.

 1. Karaliauja klasika – prancūziškas obuolių pyragas.

—————————————————————————————————————————————–

O savaitgalio pusryčiams, vis dar Kalėdomis kvepiantys, imbieriniai blyneliai.

Keturioms porcijoms reikės:

• 1 ir 3/4 puodelių miltų
• 1/4 puodelio tamsiai rudojo cukraus
• 1 ir 1/2 a. š. kepimo miltelių
• žiupsnelio druskos
• 3/4 a. š. malto imbiero
• 1 a. š. malto cinamono
• 1/2 a. š. maltų gvazdikėlių
• 1/4 a. š. malto muskato riešuto
• 1 kiaušinio
• 2 puodelių pieno
• 40 g sviesto

Dideliame dubenyje sumaišome visus sausus ingredientus: miltus, cukrų, kepimo miltelius, druską, cinamoną, imbierą, gvazdikėlius ir muskato riešutą.

Tirpintą sviestą išplakame su kiaušiniu ir pienu.

Sausus produktus sumaišome su skystais taip, kad neliktų miltų gumuliukų.

Kepame blynus ant vidutinės ugnies su trupučiu aliejaus. Apverčiame tada, kai blyno paviršiuje atsiranda burbuliukai.

Skanaus :)

Receptas iš čia.

Naujoji, Egidijos paskelbta “Languotos prijuostės” tema, pasirodė labai laiku. Nes kaip tik prieš dvejus metus, naujųjų metų šventimui, mes su vyru persikraustėm į savo butą ;) Apžiūrinėdama, kaip man tada atrodė, labai didelę virtuvę, aš džiaugiausi, kad galėsiu sutalpinti daug daug visokių rakandų. Dabar supratau, kiek vietos bebūtų, kad ir dešimt kartų daugiau, aš vis tiek sugebėsiu prikaupti pilną virtuvę daiktų :))) Gerai bent jau tai, kad kol kas visi sukaupti daiktai reikalingi ir naudojami (neskaitant dviejų visiškai vienodų atidarytuvų, gal kam reikia? ;).

Mūsų virtuvė sujungta su svetaine, todėl ji yra namų traukos centras. Čia mes pusryčiaujame, čia sutinkame svečius, čia žaidžiame stalo žaidimus :)

Virtuvėje, aplink mane dažniausiai ropinėja mažoji I., todėl visokie mediniai šaukštai, plastmasinės dėžutės ir kiti nepavojingi daiktai atsiduria ant grindų, vietoj žaislų :)

Virtuvėje turim daug reikalingų prietaisų, netgi indaplovę ir patį reikalingiausią – televizorių :D Net mano vyras, man jį dovanodamas ant dėžės užrašė – “virtuvinis kombainas”. Labai jau aš mėgstu, kad man kas nors bambėtų į ausį, kai gaminu valgyti. Šiuo metu mylimiausi kanalai – “Fox life” ir “Fox crime” :)

Mylimiausias virtuvės stalčius – virš kaitlentės. Apgaulingai, atrodo labai didelis, bet už jo slepiasi gartraukis, todėl jo gylio kaip tik užtenka prieskonių pakeliui, arba arbatos dėžutei. Labai patogu, tai kad visi prieskoniai sustatyti viena eile, lengva rasti reikiamą.

Virš pietų stalo mėgstamas šviestuvas – mėnulis. Dabar jis papuoštas kalėdiniais žaisliukais, bet nuotraukoje to nesimato.

Ant šaldytuvo magnetukų kolekcija. Juos atsivežame iš kelionių. Draugai apie mūsų kolekciją jau žino, todėl gauname lauktuvių ir iš jų.

Labai nemėgstu, kai stalviršis būna apkrautais visokiomis smulkmenomis, stengiuosi su tuo kariauti, bet daiktai vis tiek kaupiasi.

Kriauklė yra prieš langą, nors vaizdas pro jį ir nėra įspūdingas, plauti indus linksmiau, galima pasižiūrėti, ką veikia kaimynai ;)

Tikro židinio, deja neturime. Už tat garbingoje vietoje stovi mūsų šeimos židinys, gautas per vestuves. Labai jau meiliai ant jo sėdintys už rankų susikabinę :)

Dar daug visokių smulkmenų yra mano mieloje virtuvėje. Smalsaujantiems nuotraukos apačioje ;)

Per šias Kalėdas, vis dėlto spėjau prikepti didėlį kalną savo mėgstamų imbierinių sausainių. Tik nenorėjau su Jumis dalintis rezultatu anksčiau laiko, nes juos dovanojau artimiausiems žmonėms :) Dabar jau galiu pasigirti :) Ta pačia proga,  nusprendžiau pasikeisti senojo įrašo nuotraukas.

Dar norėčiau visus pasveikinti su praėjusiomis šventėmis, bei palinkėti drąsių ir be abejo skanių eksperimentų virtuvėje ir jaukios ragautojų kompanijos :)

Žiūrint į mane, žaliaakę, šviesiaplaukę, turbūt nieks neįtartų, kad mano prosenelis buvo totorius, gyvenantis Uzbekistane. Bet tai, iš tikrųjų, tiesa. Po pirmo pasaulinio karo, ieškodama geresnio gyvenimo, prosenelė atsidūrė Uzbekistane. Jai be galo pasisekė, ten jį rado ne tik naujus namus, bet ir savo gyvenimo meilę. Ten gimė mano senelis. Bet Tėvynės ilgesys nugalėjo, ir vėliau jie grįžo į Lietuvą.

Vidurio Azijoje labai gilios maisto gaminimo tradicijos. Ir nors mano tėtis gimė jau Lietuvoje, uzbekiškų patiekalų receptai, mūsų šeimoje keliauja iš kartos į kartą. Vienas iš tokių patiekalų – dumliama. Dumliama ypatinga tuo, kad gaminama be lašelio riebalų ar vandens. Jos sudėtyje yra daug daržovių, kurios išskiria sultis. Puodas, kuriame gaminama, sandariai uždaromas ir visi produktai išsitroškina garuose. Mėsa tampa sultinga ir minkštutė, daržovių kvapai susijungia ir aromatas pasklinda po visą virtuvę…  Geriausia, šį patiekalą gaminti ankstyvą rudenį, kai visos daržovės ką tik nuskintos, bet ir su pomidorais iš parduotuvės gavosi visai neblogai :)

Mums reikės:

• 6 vidutinių svogūnų
• 1 kg mėsos (tradiciškai avienos, bet tinka bet kokia mėsa)
• 1 kg bulvių
• 1 kg pomidorų
• 1/2 kg morkų
• 1/2 kg paprikos
• 3 česnako galvų
• prieskonių: maltų juodųjų pipirų, džiovintų krapų, kumino
• druskos

Dauguma vidurio Azijos patiekalų yra gaminami dideliame puode storu dugnu, kuris vadinasi – kazan. Jei tokio puodo neturite, tiks paprastas puodas, storu dugnu.

Visi šio patiekalo produktai bus dedami į puodą vienas po kito, sluoksniais. Pradžioje, nulupame svogūnus, supjaustome juos plonais žiedais. Sudedame 2/3 svogūnų, lygiu sluoksniu puodo dugne.

Mėsą supjaustome gabaliukais (galima tai padaryti prieš kelias valandas ir pamarinuoti ją su česnakais), išdėliojame ant svogūnų. Ant mėsos išdėliojame likusius svogūnų žiedus. Įberiame druskos (apie 1/2 a. š.), juodųjų pipirų.

Morkas nuskutame ir supjaustome šiaudeliais (netarkuojame!). Lygiu sluoksniu išdėliojame ant svogūnų. Įberiame prieskonių (kumino, džiovintų krapų, juodųjų pipirų).

Paprikas supjaustome šiaudeliais ir sudedame ant morkų.

Česnakus nulupame ir skilteles tolygiai išdėliojame ant paprikos.

Pomidorus supjaustome griežinėliais ir sudedame į puodą.

Nuskutame bulves. Jei jos smulkios, dedame nepjaustytas. Jei didelės, perpjauname per pusę. Dėdami bulves į puodą (ant pomidorų), šiek tiek paspaudžiame. Beriame druskos (apie 1/2 a. š.).

Daržoves prispaudžiame lėkšte taip, kad tarp puodo sienelių ir lėkštės nebūtų tarpų (mūsų tikslas, kad išgaruotų kuo mažiau skysčių). Uždengiame puodą dangčiu. Kaitiname ant didelės ugnies tol, kol iš daržovių išsiskirs sultys ir jos užvirs (ar užvirė, suprasite iš garso. Puodo dangčio, o tuo labiau lėkštės, jokiu būdu negalima nukelti). Kai sultys užverda, sumažiname ugnį iki minimumo ir verdame 45 minutes.

Štai ir viskas, skanaus :)

Šiandienos receptas – duoklė sveikiems pusryčiams. Pirmą kartą gaminau šią varškę mažajai I., bet jai nepatiko… Bet už tat man, labai labai patiko :) Pasigaminti labai paprasta, o skonis daug geresnis už varškės, pirktos parduotuvėje. Pagrindinis skirtumas tas, kad ši varškė gaminama iš nerauginto pieno, todėl gaunasi nerūgšti. Valgyti galima vieną, arba su bet kuo, kas tik Jums patinka: uogiene, šokoladu ir pan.

Apie 200 g varškės reikės:

• 1 l pieno
• pusės citrinos sulčių

Pieną supilame į puodą ir užviriname. Nukeliame nuo ugnies, supilame citrinos sultis ir išmaišome. Nuo rūgšties pienas susitraukia ir išsiskiria žalsvos spalvos išrūgos. Jei išrūgos balkšvos ir pieno nesutraukė, įpilkite dar citrinos sulčių ir išmaišykite.

Gautą masę sukrėskite į drobinį maišelį arba kelis kartus sulankstytą marlę ir atvėsinkite. Jei norite birios varškės taip palikite, jei varškės sūrio, paslėkite.

Skanaus :)

Receptas iš čia.

Kažkada gyriausi, kad gimtadienio proga, gavau dovanų kvietimą į “Kulinarijos studijos” kursus. Jau senų seniausiai ten buvau, spėjau namie dar kartą pasigaminti išmoktus patiekalus, bet niekaip nespėju su Jumis pasidalinti. Vis atsiranda kiti receptai, kuriais noriu pasidalinti kuo greičiau :)

Labai džiaugiausi, gavusi šią dovaną. Bet kaip sunku buvo išsirinkti kursus… Visi buvo labai įdomūs, norėjosi aplankyti kiekvienus. Bet galų gale, išsirinkau itališkos virtuvės pamokėles, kurias vedė virtuvės šefas Darius Dabrovolskas. Laikas prabėgo labai greitai ir maloniai. Gaminome salotas, karštą patiekalą ir desertą. Labiausiai kursai man patiko tuo, kad kiekvienas receptas turėjo kažką įdomaus. Pavyzdžiui, salotoms reikėjo paruošti šviežią artišoką. Manau, retas tuo užsiimtų namie. Buvo labai įdomu ir keista, kad iš tokios gražios ir didelės gėlės liko tik penketas valgomų gabaliukų :)

O smagiausia tai, kad virtuvės šefas Darius maloniai leido man pasidalinti su Jumis jo sukurtais receptais. Šiandien dalinuosi salotų receptu, vėliau bus ir kiti :)

Vienai porcijai reikės:

• saujos gražgarsčių (aš nuo savęs dar pridėjau Iceberg salotų)
• kelių gabaliukų gorgonzolos sūrio
• 1 pomidoro
• 3 geltonų vyšninių pomidorų (gaminau su raudonais)
• šviežio arba marinuoto artišoko
• kelių žaliųjų alyvuogių
• kelių juodųjų alyvuogių
• 1 česnako skiltelės
• alyvuogių aliejus
• 2 v. š. balzaminio acto
• druskos, pipirų, čiobrelių

Jei salotas gaminame su šviežiu artišoku, jį paruošiame. Nulupame kietuosius lapus, nupjauname kotą, išimame daržovės viduje esančius pūkelius. Likusią dalį supjaustome skiltelėmis ir apkepame keptuvėje su nedideliu kiekiu aliejaus, sutrinta česnako skiltele ir prieskoninėmis žolelėmis. Jei naudojame marinuotus artišokus, juos tiesiog supjaustome norimais gabaliukais.

Į lėkštę dedame salotas, skiltelėmis pjaustytus pomidorus, alyvuoges, artišokus, sūrį. Du šaukštus alyvuogių aliejaus sumaišome su tokiu pačiu kiekiu balzaminio acto ir užpilame ant salotų.

Skanaus :)

Pas mus namie, burokėlius mėgstu tik aš, todėl ilgai dvejojau, ar dalyvauti dar vienoje “Languotos prijuostės” temoje. Bet paskui sumasčiau dalyvauti. Kelias dienas per savaitę pusryčiauju viena, todėl galiu sau leisti tokį prabangų ir neįtinkantį kitų skoniui patiekalą. Labiausiai jame man patiko keptas ožkos sūris… Jo idėją, nusižiūrėjau kažkur internete, iš jos ir gimė puikios salotos. Tikslių proporcijų nerašysiu. Kokius produktus labiausiai mėgstate, tokių ir dėkite daugiausiai ;)

Salotoms reikės:

• Iceberg salotų lapų
• marinuotų burokėlių
• fetos sūrio (nepjaustyto)
• maltų džiūvėsėlių
• kiaušinių
• druskos
• maltų juodųjų pipirų
• alyvuogių aliejaus

Salotų lapus suplėšome ir išdėliojame ant lėkštės. Ant salotų padedame marinuotus burokėlius.

Fetos sūrį supjaustome norimais gabaliukais (tokiais, kad būtų patogu volioti džiūvėsėliuose ir kepti). Išplakame kiaušinį, į jį merkiame sūrio gabaliukus, vėliau juos apvoliojame džiūvėsėliuose ir apkepame iš abiejų pusių.

Išverdame kiaušinį be lukšto. Tam į vandenį, kuriame virsime kiaušinius, įpilame kelis šaukštus acto. Kai vanduo užverda, mentele padarome puode sūkurį ir į jo vidurį įmušame kiaušinį. Uždengiame puodą ir verdame 3 minutes. Išimame kiaušinį su kiaurasamčiu.

Dar šiltus sūrį ir kiaušinį padedame ant burokėlių, apibarstome druska, pipirais ir apšlakstome alyvuogių aliejumi.

Skanaus :)

Pagaliau ir į mano namus po truputį braunasi Kalėdos :) Eglutę, tradiciškai mes puošiame tik per Kūčias, bet imbieru ir cinamonu virtuvė jau kvepia. Šiais metais, nusprendžiau pradėti naują tradiciją – Kalėdinių namukų statybą. Puikus laikas, kol dar mažajai I. nesvarbus namuko grožis, galiu pasitreniruoti ;) Man, gražiausiai atrodo tamsūs namukai, todėl pasirinkau receptą su melasa. Tešla gavosi lengvai kočiojama, namukas tvirtas, bet dėl skonio nežinau… Ką tik iškepti meduoliai (iš likusios tešlos) manęs nesužavėjo, bet dar reikės paragauti per Kalėdas, sako, kad pastovėję jie skanesni. Bet kuriuo atveju, pats procesas man labai patiko, o tešlos receptą bet kada galima pasikeisti, kad ir į šį (ši jo sausainiai gaunasi nuostabūs).

Namuko tešlai reikės:

• 1 ir 1/4 puodelio tamsiai rudojo cukraus
• 3/4 puodelio melasos
• 113 g sviesto
• 1 v. š. malto cinamono
• 1 v. š. malto imbiero
• 1/2 a. š. druskos
• 1 ir 1/4 puodelio pieno
• 1/2 v. š. kepimo miltelių (be kaupo)
• 6 ir 1/2 puodelio miltų

Karamelei (jos pagalba klijuojamos sienos) reikės:

• 1 ir 1/3 puodelio cukraus
• 3/4 puodelio vandens

Papuošimams reikės:

• kiaušinio baltymų
• citrinos sulčių
• cukraus pudros
• čerpių formos sausų pusryčių

Aš šį namuką gaminau, net keturias dienas, bet ne todėl, kad tai labai sudėtinga. Tiesiog norėjau, kad jis gerai išdžiūtų po kiekvieno žingsnio. Bet manau, kad procesą galima būtų optimizuoti :). Pirmą dieną gaminau tešlą (ją reikia palikti šaldytuve per naktį). Antrą kepiau namuko dalis. Trečią klijavau, o ketvirtą dekoravau :)

Gaminame tešlą:
Prikaistuvyje sumaišome cukrų, melasą, sviestą, prieskonius ir druską. Maišydami mediniu šaukštu, kaitiname ant mažos ugnies, kol sviestas ir cukrus ištirps. Įmaišome pieną. Nuimame nuo ugnies ir atvėsiname. Supilame gautą masę į plakimo indą. Po truputį beriame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Maišome, kol tešlą sušoks į rutuliuką. Gautą tešlą, padaliname į dvi dalis, suvyniojame į maistinę plėvelę ir paliekame šaldytuve per naktį.

Kepame namuko dalis:

Atsispausdiname ir išsikerpame namuko dalių trafaretus. Iškočiojame tešlą (apie 1/2 cm storio). Pridėję popierinius trafaretus, peiliu išpjaustome namuko dalis: dvi šonines sienas, priekinę ir galinę (nepamirškite, kad galinėje sienoje nereikia durų). Taip pat, išpjauname du 16 cm x 19 cm stačiakampius, bus stogas. Tešlą, patogiausia kočioti tiesiai ant kepimo popieriaus, kad nereikėtų perkėlinėti didelių tešlos gabalų. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15 min.

Klijuojame:

Prikaistuvyje sumaišome cukrų su vandeniu. Nemaišydami, kaitiname, kol karamelė paruduoja ir tampa tąsi (jei manote, kad karamelė gaunasi per skysta, jokiu būdu neberkite daugiau cukraus, nes karamelė kristalizuosis, o tiesiog pavirkite dar). Namuko kraštus aptepame karamele ir suklijuojame (patogiausia, tai daryti dviese, nes namuką reikia prilaikyti, kol karamelė atšąla ir sukietėja).

Puošiame:

Kiaušinio baltymą išplakame iki pūtų. Supilame kelis šaukštus citrinos sulčių ir cukraus pudros tiek, kad masė būtų ne per daug skysta, bet tinkama puošybai. Dekoruojame namuką taip, kaip norisi :) Jei patinka čerpinis stogas, jį apklijuojame sausais pusryčiais ir apibarstome cukraus pudra.

Skanaus :)

Jau seniai norėjau išbandyti blynus, keptus orkaitėje. Vieną kartą, bandžiau kepti mažiukus, keksiukų formelėse, bet jie gavosi kietoki ir nelabai skanūs, todėl su Jumis receptu nepasidalinau. Šį kartą, išsikepiau vieną didelį ir su obuoliais. Gavosi labai minkštas ir skanus. Skonis, kažkas tarp blyno ir omleto (omletų, aš nemėgstu, bet šis blynas patiko). Be to, smagu, kad nereikia ilgai stovėti prie viryklės, supili visą tešlą į formą ir eini pusvalandžiui pasivaikščioti :)

26 cm skersmens blynui reikės:

• 250 ml pieno
• 3 kiaušinių
• 200 ml miltų
• 3 v. š. cukraus
• 25 g sviesto
• 2 obuolių
• 1/4 a. š. cinamono
• cukraus pudros

Kiaušinius išplakame su dviem šaukštais cukraus, supilame pieną ir maišydami beriame miltus.

Nuluptus ir išvalytus obuolius supjaustome skiltelėmis. Didėlėje keptuvėje įkaitiname sviestą (patogiausia, naudoti keptuvę, kurią galima kaitinti orkaitėje), sudedame obuolių skilteles, įberiame cinamono ir vieną šaukštą cukraus. Kepame, kol obuoliai suminkštės.

Jei naudojate keptuvę, kurią galima kaitinti orkaitėje, tešlą supilame ant obuolių. Jei ne, tai obuolius perkeliame į kepimo formą ir tada užpilame tešlą. Kepame iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30 –35 minutes. Dar šiltą apibarstome cukraus pudrą ir ragaujame.

Skanaus :)

Receptas iš knygos “Blynai ir vafliai”.

Valio! Valio! Šiandien “Gardumynai” švenčia savo pirmąjį gimtadienį! Kūdikis, per pirmus gyvenimo metus, tobulėja labai sparčiai (dabar stebiu tai savo akimis). Tinklaraštis tai daro ne tokiais septynmyliais žingsniais, bet prisiminus pirmąjį įrašą, irgi tobulėja :) Norėčiau, kad šis procesas nesustotu, todėl Jūsų nuomonės, patarimai ir pasiūlymai labai laukiami ;) Man tinklaraščio rašymas ir gaminimas jam, labai praskaidriną gyvenimą, pakelia nuotaika, todėl tikiuosi, kad “Gardumynai” sulauks tiek metų, kiek žvakučių ant šventinio torto :)))

Pagrindui reikės:

• 225 g miltų
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 200 g cukraus pudros
• 200 g minkšto sviesto
• 4 kiaušinių
• 1 v. š. pieno

Pertepimui reikės:

• 400 g mascarpone sūrio
• 1 laimo
• 100 g cukraus pudros
• 200 g mėlynių

Pagrindas gaminamas labai paprastai. Sviestą ištriname su cukraus pudra, po vieną įmušame kiaušinius ir gerai išplakame. Suberiame persijotus miltus, kepimo miltelius, supilame pieną ir viską gerai išmaišome. Tešlą supilame į 18 cm skersmens formą (aš kepiau didesnėje 26 cm, todėl vietoj trijų aukštų, tortas gavosi dviejų :). Kepame iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 min (jei kepsite didesnėje formoje, patikrinkit jau po 30 min, nes plonesnis sluoksnis greičiau kepa).

Kol kepa pagrindas, ruošiame pertepimą. Jei naudojame šaldytas mėlynes (kaip aš), jas atšildome. Sūri išplakame su cukraus pudra, tarkuota laimo žievele ir sultimis.

Iškepusį pagrindą, išimame iš formos, atvėsiname ir supjaustome į dvi, ar tris dalis (patogiausia tai daryti su paprasčiausiu siūlu). Visas dalis aptepame kremu ir uždedame vieną ant kitos (aš pagrindus dar sulaisčiau sultimis, kurios liko nuo atitirpusių mėlynių, sumaišytomis su šaukšteliu cukraus). Viršutinį sluoksnį papuošiame mėlynėmis. Valgyti tortą, galima iš karto (gal pastovėjęs, būtų dar skanesnis, sunku pasakyti, per greitai buvo suvalgytas).

Skanaus :)

Receptas iš knygos “BBC Good Food 101 Cakes & bakes”.