Neseniai iš draugės gavau pusę moliūgo, todėl šeimyna jau kelintą kartą pusryčiams valgo moliūgų blynelius. Pirmą kartą kepiau juos pagal receptą iš interneto, bet gavosi sausi ir sprangūs. Todėl kitus kartus vis bandžiau gerinti receptą, kol neišsikepiau tobulus moliūgų blynelius ;) Tuo paskutiniuoju receptu ir dalinuosi su Jumis. Moliūgo skonio nesijaučia, už tat kiek vitaminų :) Pastebėjau, kad dauguma šaltinių siūlo naudoti orkaitėje kepto moliūgo tyrę, bet aš savąjį tiesiog žalią sutryniau. Man buvo skanu. Be to, kuo mažiau termiškai apdorojame moliūgą, tuo daugiau vitaminų jame lieka :)

Blynams reikės:

• 250 g moliūgo
• 1 kiaušinio
• 3 v. š. cukraus
• 2 a. š. kepimo miltelių (be kaupo)
• 1/2 puodelio pieno
• 1/2 puodelio natūralaus jogurto
• 1 ir 1/4 puodelio miltų
• 4 v. š. aliejaus
• 1/2 a. š. cinamono
• 1/4 a. š. malto muskato riešuto

Moliūgą supjaustome gabaliukais ir susmulkiname elektriniu smulkintuvu iki tyrelės. Kiaušinį išsukame su cukrumi. Supilame moliūgo tyrę, pieną ir jogurtą. Išmaišome. Maišydami, beriame miltus, kepimo miltelius ir prieskonius (jei kepate blynelius vaikams, prieskonių galite ir nedėti, blynai vis vien gaunasi skanūs). Supilame į tešlą aliejų ir gerai išmaišome.

Kepame blynus sausoje, ant vidutinės ugnies įkaitintoje keptuvėje. Apverčiame tada, kai blyno paviršiuje atsiranda burbuliukai.

Skanaus :)

Kai perskaičiau, kokią “Languotos prijuostės” temą paskelbė Asta iš “Saulėtos virtuvės”. Pirma mintis buvo, juk mano turima virtuvė jau yra mano svajonių virtuvė, o apie ją jau rašiau… Bet paskui pagalvojau, juk tobulumui ribų nėra, reiškia, svajojam toliau :) Pirmiausia, noriu pasakyti, kad mano reikalavimai svajonių virtuvei nėra labai aukšti ir sudėtingi, todėl svarbiausi jau išpildyti. Kaip pavyzdžiui:

• virtuvė turi būti sujungta su svetaine. Nes kai susirenka draugų būrys, o tu dar kažko nespėjai padaryti, gali viską pabaigti ir tuo pačiu metu bendrauti su draugais;
• joje turi būti didelis ąžuolinis stalas. Toks, prie kuriuo valgyti paprastom dienom susirinktų visa mūsų dar nedidelė šeima, o savaitgaliais jis stebuklingai prasiplėstų ir sutalpintų visą giminę;
• virtuvėje turi būti orkaitė su veikiančiu (!) termometru ir gebanti iškepti pyragą iš visų pusių vienodai. Juk taip smagu valgyti namie keptus gardumynus;
• taip pat, joje turi būti didelis šaldytuvas į kurį tilptų daug daug visko skanaus;
• ir aišku, daug daug visokių spintelių, prieskoniams, indams, maisto atsargoms :)

Na štai, visa tai aš jau turiu :) Apie ką gi pasvajojam? Matyt dauguma tinklaraštinikų mane supras, bet dar norėčiau turėti:

• vietą tobuloms nuotraukoms, su fotogenišku fonu ir geru apšvietimu;
• daug daug visokių puodelių, lėkštučių, dubenėlių, servetėlių, virtuvės rakandų ir t.t. Man net nereikia servizų, pilnai užteks visų po vieną :)

O kad svajoti būtų įdomiau, be to ir jums būtų kur akis paganyti, nusprendžiau parinkti šiek tiek vaizdo medžiagos. Štai keli paveiksliukai, kokius indus tikrai mielai priimčiau dovanų ;) Tik, kol rankiojau paveiksliukus, pamiršau išsisaugoti iš kur juos paėmiau. Todėl pasielgsiu negražiai ir nenurodysiu šaltinių… Bet berankiodama supratau vieną, kad man artimiausias stilius yra skandinaviškas :)

O čia “Sagaform” katalogas, kurį peržiūrėjusi, ilgai varvinau seilę ir supratau, kad noriu iš jo visko :)))

Ir aišku, kaip gi be visų šeimininkių svajonės? ;)

Labai netikėtai, mano vyras nusprendė prisidėti prie tinklaraščio rašymo :) Iš tikrųjų, jis labai nemėgsta suktis virtuvėje. Pasak jo, jei gyventų vienas valgytų vien dešreles ir koldūnus iš pakelio (pasisekė jam, kad mane turi ;) Nors girdėjau legendų, kad paauglystėje buvo toks metas, kai kepė pyragus ir turėjo kulinarinių žurnalų kolekciją (valio, valio, dabar ji atiteko man). Kaip pasirodo, laikas ir gera žmona keičia žmones :) Aš pati esu valgiusi du jo nuo nulio pagamintus patiekalus – lietinius blynus ir rūgštynių sriubą.  Abu šie patiekalai labai skanūs, be to lengvai pagaminami. Todėl jis prašė, kad pasidalinčiau su jumis receptu :)

Sriubai reikės:

• 1 didelio svogūno
• 4 – 5 bulvių
• kelių saujų šviežių rūgštynių arba ~ 200 ml konservuotų
• aliejaus kepimui
• druskos
• virtų kiaušinių ir grietinės

Bulves nulupame, supjaustome mažais gabaliukais ir užkaičiame puode su ~ 3 l vandens. Nulupame svogūną, smulkiai supjaustome ir apkepiname. Kai bulvės išverda, sudedame į puodą svogūnus ir rūgštynes. Pasūdome (atsargiai, jei naudojote konservuotas rūgštynes, jos būna labai sūrios). Užviriname ir paverdame dar kelias minutes.

Patiekiame su virtu kiaušiniu ir grietine.

Skanaus :)

P. S. Tuo pačiu, prisidedu prie sesės akcijos “NE sultinio kubeliui”.

Kažkas, kažkada yra pasakęs, kad mano tinklaraštyje retai būna normalaus maisto… Tai štai, Jums brangieji tikrų tikriausias ir normaliausias maistas – balandėliai. Tik tiek, kad palengvintas variantas, sumakaluoji viską, į orkaitę ir valgai. Greita, skanu, visi patenkinti :)

Mums reikės:

• pusės kopūsto gūžies
• 1 svogūno
• 1 kiaušinio
• 3 – 4 česnako skiltelių
• 1 morkos
• 5 – 6 bulvių
• 500 g maltos mėsos
• 1/2 stiklinės virtų ryžių
• pipirų, druskos, rozmarino
• daržovių sultinio
• aliejaus
• 200 g grietinės
• 1 v. š. miltų
• 4 v. š. pomidorų padažo

Svogūną ir kopūstą smulkiai supjaustome. Kopūsto griežinėlius užpilame verdančiu vandeniu ir kelias minutes palaikome. Nupilame vandenį ir gerai nuspaudžiame.

Kopūstus ir svogūnus sudedame į maltą mėsą, suberiame ryžius. Įmušame kiaušinį, įberiame druskos, pipirų, rozmarino (arba kitų mėgstamų prieskonių). Gerai išmaišome.

Iš paruošto faršo formuojame nedidelius kepsnelius ir apkepiname keptuvėje iš abiejų pusių, kol gražiai apskrunda.

Kepimo indą apšlakstome aliejumi. Sudedame į jį išilgai į keturias dalis supjaustytas bulves, griežinėliais pjaustytą morką, smulkintą česnaką. Ant viršaus sudedame kepsnelius, apipilame juos pomidoru padažu. Įpilame tiek daržovių sultinio, kad apsemtų bulves.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 35 – 40 minučių, kol bulvės suminkštės.

Miltus sumaišome su puse stiklinės šalto vandens, sudedame grietinę, paskaniname druska, pipirais ir gerai išmaišome. Grietinės padažą supilame ant balandėlių ir kepame dar apie 10 minučių.

Skanaus :)

Receptas iš knygos “Viskas iš faršo”.

Štai ir pasibaigė mano temai skirtas laikas, nusirišu prijuostę ir perduodu ją Astai, “Saulėtos virtuvės” šeimininkei :) Labai ačiū visiems dalyvavusiems, buvo labai smagu sužinoti, kas gi atvedė Jus į virtuvę, o vėliau paskatino dalintis savo receptais, patarimais ir geromis emocijomis su plačiu būriu skaitytojų :)

Dar smagiau, kad plinta gaminimo namie virusas, atsiranda vis daugiau naujų maisto tinklaraščių. Vienas iš tokių naujokų – Rimos “Lašelis medaus”.  Smagu, kai po studentiškos virtuvės ir maitinimusi pusgaminiais, tiesiog ateina noras gyventi sveikiau. Daugiau dėmesio skirti sau, savo sveikatai bei skaniam ir naminiam maistui. O meilė virtuvei prasideda nuo stirnienos kepsnelių su voveraičių padažu ;)

Inetos iš “Gamyklėlės” pradžių pradžia buvo keksiukai. Tokie dideli, purūs, drėgni ir su pieniško šokolado gabaliukais… Viskas prasidėjo nuo jų ir tęsiasi su dar daug daug gardžių patiekalų :)

Mildos ir jos receptų knygelės meilė virtuvei prasidėjo dar vaikystėje. Tada ji kartu su savo broliu, kūrė skanėstų receptus. Vėliau bandė suspėti paskui energingąjį Gustavą, o dabar tapusi vegetarė, dalinasi su mumis savo receptais. Pavyzdžiui veganišku citrininiu-aguoniniu pyragu :)

Astos iš “Saulėtos virtuvės” istorija prasidėjo nuo nemokėjimo išvirti net kiaušinio, kalorijų skaičiavimo ir receptų “sveikatinimo”. O pasibaigė, mūsų džiaugsmui, tinklaraščiu pilnu nenusakomo skanumo tortų, sausainių, pyragų ir kitų saldumynų. Štai paskutinis jos šedevras :)

Dalios iš “Septynių virtienių” rašymas prasidėjo nuo obuolių pyrago ir tinklaraščio nuotaikingu pavadinimu “Motera, marš prie puodų”. Pirmas receptas – lęšiai ir ryžiai su gardžiais kvapais :)

Simai iš “Mukatano” labai pasisekė. Tėtis ją išmokino ne tik skaniai gaminti, bet pasidalino neginčytina tiesa – kad ir ką begamintum, svarbu, sudėti visą savo meilę ir atidumą bei jausti malonumą. Ta meile ji ir dalinasi su mumis ir siūlo pasigaminti šildantį gėrimą.

O mano meilė virtuvei prasidėjo taip pat nuo mylimo tėčio, skanių savaitgalių ir keksiukų su mėlynėmis :)

Pastaruoju metu beveik nieko nerašiau, bet tai nereiškia, jog man nebepatinka gaminti, tiesiog taip susiklostė aplinkybės :). Tačiau nuojauta man kužda, jog aš „grįžau“… :).

Šiandien pasidalinsiu šokoladinio pyrago receptu, gan paprastu ir daug kartų išbandytu, todėl net keista, kad iki šiol ir Viktorija, ir aš jį nuo Jūsų slėpdavome :))). Dabar net negalėčiau pasakyti, kaip šis receptas atsirado mano užrašuose…bet aš džiaugiuosi, kad tai įvyko. Jeigu nebūtų citrinų pyrago, galėčiau drąsiai teigti, jog šis – mano vizitinė kortelė. Jeigu ne visi, tai bent jau dauguma žmonių, su kuriais bendrauju – pyragą ragavo, gyrė ir recepto prašė :). Ką gi, užteks reklamos, pats laikas receptui (nurodyta dviguba porcija):

• 400 g juodojo šokolado
• 120 g cukraus
• 150 g sviesto
• 100 g miltų
• 150 g lazdyno riešutų
• 5 kiaušiniai
• 0.5 a. š. kepimo miltelių

Atskiruose induose ištirpinti šokoladą ir sviestą, duoti jiems šiek tiek atvėsti. Lazdyno riešutus pakepinti, nulupti odelę (tą dalį, kurį lengvai nusiima patrynus riešutą tarp pirštų) ir vos vos pasmulkinti.

Kiaušinius išplakti su cukrumi, supilti sviestą ir plakti dar 1 minutę. Sudėti persijotus miltus, kepimo miltelius ir šokoladą, labai gerai išmaišyti, kas šokoladas tolygiai susimaišytų su tešla. Įberti riešutus, dar kartą viską išmaišyti ir gautą masę supilti į kepimo popieriumi išklotą formą.

Kepti ~40 minučių (pyrago vidus turi likti šiek tiek drėgnas) iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Kol pyragas karštas, puikiai dera su mėtiniais ledais, o atvėsintas – tiesiog beprotiškai skanus :).

Deja, nuotraukom turėjau vos kelias minutes, todėl esu jomis labai labai nepatenkinta :).

O viskas prasidėjo dar vaikystėje… Man patikdavo sukinėtis virtuvėje ir padėti tėčiui gaminti valgyti. Taip, mūsų šeimoje būtent tėtis, o ne mama yra daugumos kulinarinių šedevrų autorius :) Tiesą pasakius, kol gyvenau su tėvais, pati beveik negamindavau. Nors dabar atrodo, kad man visada patiko ruošti valgyti. Matyt, galvodavau, kam kankintis, jei kiti už mane tai daro daug geriau ir greičiau.

Vėliau, išsikėliau gyventi pas būsimą vyrą. Jo pagrindiniai patiekalai buvo dešrelės ir koldūnai iš pakelio, todėl pradėjau gaminti vis dažniau. Daugiausia tai būdavo paprasti patiekalai pietums, ar vakarienei. Nedraugavau su sena to buto orkaite, joje man pusė pyrago gaudavosi žalia, o kita pridegus. O patirties virtuvėje dar neužteko tam, kad sugalvočiau tą pyragą vidury kepimo apversti, todėl saldumynus kepdavau retai :)

Tikras gaminimo bumas prasidėjo po persikraustymo į savo butą. Nauja blizganti virtuvė, puiki elektrinė orkaitė, vestuvėms dovanoti indai. Viskas tiesiog kvietė gaminti. Būtent tuo metu, atradau daugybę kulinarinių tinklaraščių, pradėjau vis dažniau juos skaityti ir kepti, kepti, kepti… O savo tinklaraštį sugalvojau rašyti tada, kai išėjau nėštumo atostogų. Staiga atsirado tiek laisvo laiko, kad prikeptų skanėstų jau nebespėdavome valgyti :) Pagalvojau, kad būtų smagu visus išbandytus receptus turėti vienoje vietoje su pastabomis ir komentarais. Maniau, kad po mažosios I. gimimo laiko nebeliks ir nustosiu rašyti tinklaraštį. Bet per tuos kelis laisvus mėnesius užsikrėčiau šia liga… Jau nebegalėjau sustoti. Dabar per dieną peržiūriu nesuskaičiuojamą kiekį lietuviškų ir užsienio “food blog’ų”. Kompiuteryje esu išsisaugojusi galybę patikusių receptų ir tikiuosi, kad mano tinklaraštis gyvuos dar ilgai. Nuotraukos gražės, tekstai ir receptai bus vis kokybiškesni ir labiau įtraukiantys :) Supratau, kad dabar man jau nebeužtenka tiesiog gaminti pagal kažkieno receptą. Noriu suprasti ir techninius dalykus. Pavyzdžiui, kodėl vienuose receptuose naudojama soda, o kituose kepimo milteliai? Kodėl trapią tešlą reikia gaminti tik iš labai šalto sviesto? Ir dar daug tokių kodėl ;) Jei Jus sudomins, bandysiu dalintis ne tik receptais, bet ir naudingais patarimais :)

Vos nepamiršau. Nepapasakojau koks buvo pirmas tinklaraščio receptas. Tai buvo keksiukai su mėlynėmis ir baltuoju šokoladu.

Tuo metu, man buvo keksiukų manija. Nes pagaminti juos labai lengva, o atrodo jie daug gražiau už paą ir valgyti juos daug smagiau. Tais laikais, recepto nuotrauka man buvo tiesiog įrodymas, kad tikrai jį išbandžiau. Kaip buvo lengva… Dabar, kuo daugiau fotografuoju, tuo sunkiau pačiai sau įtikti ;) Todėl skaitau protingus straipsnius, forumus, bandau ir mokausi :) Palyginkit :) Prieš tai esanti nuotrauka, mano pirmoji. Toliau, šios  dienos rezultatas :)

Jau seniai negaminau specialiai svetainės “52 skanios savaitės” paskelbtomis temomis. Bet šią savaitę, naršant internete, akys užkliuvo už šių bandelių. Pagalvojau, reikia išbandyti. Jei jos skanios, verta dažniau ruošti būtent tokia mielinę tešlą, juk avižiniai dribsniai sveikiau už miltus :) Gaminti iš šios tešlos buvo smagu. Pradžioje atrodė, kad per mažai miltų, bet iškilusi tešla prie rankų nebelipo. Bandelės gavosi labai minkštos, o avižinių dribsnių visiškai nesijautė. Rekomenduoju smaližiams, kurie nori bent šiek tiek sveikiau maitintis :)

Dvylikai bandelių reikės:

• 1/2 puodelio pieno
• 1/4 puodelio šilto vandens
• 1/8 puodelio cukraus
• 1 a. š. druskos
• 1/8 puodelio saulėgrąžų aliejaus
• 7 g (vieno pakelio) sausų mielių
• 1 ir 3/4 puodelio miltų
• 1/2 + 1/8 puodelio greito paruošimo avižinių dribsnių
• vyšnių arba kitokios mėgstamos uogienės

Dideliame dubenyje sumaišome šiltą vandenį, arbatinį šaukštelį cukraus ir mieles. Maišome kol mielės ištirpsta. Paliekame pastovėti 10 – 15 minučių, arba tol, kol masė pradeda burbuliuoti.

Prikaistuvyje sumaišome pieną, aliejų, likusį cukrų ir druską. Užkaičiame, bet ne užviriname. Maišome, kol cukrus ištirpsta. Supilame gautą masę į dubenį su mielėmis. Įmaišome avižinius dribsnius ir pusę miltų. Po truputį beriame likusius miltus ir minkome tešlą tol, kol jį nesušoka į kamuoliuką (gauta tešla dar šiek tiek limpa prie rankų, bet po kildinimo nustoja).

Padarome iš tešlos kamuoliuką, padedame jį į aliejumi išteptą dubenį, uždengiame maistine plėvele ir paliekame per naktį šaldytuve (galima kildinti ir paprastai, bet man labai patiko ryte valgyti ką tik iškeptas bandeles). Pabarstome stalą miltais, iš tešlos iškočiojame apie 1/2 cm storio stačiakampį, aptepame jį uogiene (man užteko keturių su kaupu šaukštų). Suvyniojame tešlą į ritinėlį ir supjaustome į dvylika dalių.

Keksiukų kepimo formą ištepame aliejumi, į kiekvieną formelę padedame po bandelę. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame pusvalandžiui kilti. Kepame 15 –20 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Galime papuošti kondensuotu pienu, bet skanu ir be jo :)

Skanaus :)

Man patinka, kai tinklaraštininkai išverčia ne tik receptus, bet ir patiekalų pavadinimus. Pavyzdžiui, nevadina sūrio pyragus “cheesecake’ais”, o keksiukus “muffin’ais’”. Aišku suprantu, kad ne visais atvejais tai įmanoma padaryti, bet manau, verta pasistengti. Juk ieškant lietuviško atitikmens, galima sužinoti tiek daug naujo. Aš šį kartą, ieškojau vertimo žodžiui “bagel”. Ir sužinojau, kad lietuviškai jis vadinasi didriestainis. O nuo riestainio skiriasi tuo, kad yra storesnis ir su mažesne skyle, todėl yra už riestainį minkštesnis. Prieš tai galvojau, kad būtent didriestainiai ypatingi tuo, kad juos prieš kepant orkaitėje, reikia apvirti. Bet pasirodo, taip kepami visų rūšių riestainiai. Manoma, kad didriestainius pradėta kepti dar XVII a. Krokuvoje, žydų bendruomenėje. Dabar didriestainiai populiariausi JAV, Kanadoje ir UK.

Mane didriestainiai, pirmiausiai sudomino dėl ypatingo gaminimo būdo. O vėliau sužavėjo jo skonis. Traški plutelė ir minkštas vidus. Skaniausi jie ką tik iškepti, kitą dieną pasidaro kiek kietoki. Bet paskrudinti, vėl suminkštėja. Labai skanu juos valgyti tiesiog su sviestu, bet galima naudoti kaip pagrindą bet kokiam sumuštiniui.

Dešimčiai didriestainių reikės:

• 7 g sausų mielių
• 4 v. š. cukraus
• 2 a. š. druskos
• 450 g miltų (sunaudojau 500 g)
• sezamo sėklų

Dideliame dubenyje sumaišome mieles, vieną valgomąjį šaukštą cukraus ir 100 ml šilto vandens. Maišome kol ištirpsta mielės. Paliekame pastovėti 10 – 15 minučių tam, kad mielės pradėtų veikti. T. y. tol, kol masė pradeda burbuliuoti.

Į dubenį su mielėmis supilame dar 200 ml šilto vandens, įmaišome druską ir pusę miltų. Po truputį beriame likusius miltus ir minkome tešlą tol, kol jį nustoja lipti prie rankų.

Padarome iš tešlos kamuoliuką, padedame jį į aliejumi išteptą dubenį, uždengiame maistine plėvele ir paliekame tol, kol tešlą padidėja dvigubai. Jei norime didriestainius kepti pusryčiams, paliekame tešlą per naktį šaldytuve. Nors ten ir šalta, bet per dešimt – dvylika valandų tešla kuo puikiausiai iškyla. Padaliname tešlą į dešimt gabaliukų. Iš kiekvieno gabaliuko padarome kamuoliuką, jį šiek tiek suplojame ir medinio šaukšto galu, per vidurį padarome skylę. Pirštais dar šiek tiek tą skylę padidiname. Padedame ant miltuoto paviršiaus ir uždengiame rankšluosčiu.

Didelį puodą pripildome vandeniu iki pusės, suberiame į jį likusius 3 šaukštus cukraus. Užviriname. Sudedame kelis didriestainius taip, kad jie nesiliestų vienas su kitu. Verdame 1 – 2 minutes, apverčiame ir verdame dar tiek pat. Su kiaurasamčiu išimame iš vandens, nusausiname popieriniu rankšluosčiu, padedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir apibarstome sezamo sėklomis (man visi riestainiai į vieną skardą netilpo).

Kepame iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes

Skanaus :)

Receptas iš čia.

Naujametiniam vakarėliui norėjau pasigaminti pyragą iš anksto, tam kad kitą dieną turėčiau daugiau laiko. Tam puikiai tiko sūrio pyragas, kurį reikia šaldyti per naktį (pagaliau išlaukiau ir nesuvalgiau pyrago iš karto…). Šis pyragas patiks visiems šokoladocholikams. Jo užpilas gali pasirodyti keistokas, aš pati abejojau gaminti su juo, ar be. Bet prie pyrago jis labai derėjo. Kitą kartą taip pat jį gaminčiau :)

Prieš rašydama šį įrašą, nusprendžiau pasidomėti sūrio pyragų istorija. Sužinoti faktai mane labai nustebino. Pasirodo, jie buvo populiarūs dar senovės Graikijoje. O pirmą kartą sūrio pyrago receptas buvo aprašytas graikų gydytojo Aegimus dar penktame amžiuje prieš Kristų.

Sūrio pyragui reikės:

• 70 g sviesto
• 225 g šokoladinių sausainių
• 225 g juodojo šokolado
• 500 g mascarpone sūrio
• 100 g cukraus pudros
• 4 kiaušinių
• 280 ml riebios grietinėlės
• 2 a. š. tirpios kavos
• 2 v. š. verdančio vandens
• 2 v. š. brendžio

Užpilui reikės:

• 150 ml grietinės
• 1 a. š. tirpios kavos
• 2 v. š. brendžio
• 2 v. š. mėtų sirupo (ragaukite, nes labai priklauso nuo to, kokį sirupą naudojate)
• nesaldžios kakavos miltelių

Labai svarbu, kad visi produktai būtų kambario temperatūros. Žinau iš patirties. Mano grietinėlė ir kiaušiniai buvo ką tik iš šaldytuvo, todėl, kai pyliau tirpintą šokoladą į paruoštą sūrio masę, jis sustingo ir neišsimaišė… Teko kaitinti viską virš verdančio vandens vonelės. Sušilęs šokoladas ištirpo ir pyragas buvo išgelbėtas :)

Sūrį išplakame su cukrumi iki purumo. Po vieną įmušame kiaušinius, po kiekvieno masę išplakame. Supilame grietinėlę, po truputį pilame tirpintą šokoladą ir gerai išmaišome. Tirpią kavą sumaišome su verdančiu vandeniu. Supilame kartu su brendžiu į sūrio masę.

Gautą masę (jį gausis gana skysta) supilame ant sausainių pagrindo. Kepame iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą. Išimame iš orkaitės ir aštriu peiliu atskiriame pyrago kraštus nuo formos. Tai reikia padaryti, nes vėsdamas pyragas šiek tiek sukris, ir kraštai gali suplyšti.

Atvėsiname ir dedame į šaldytuvą bent trims valandoms, bet geriausia visai nakčiai.

Prieš patiekiant, išimame pyragą iš formos. Sumaišome visus užpilui reikalingus produktus ir paskleidžiame ant pyrago viršaus. Apibarstome pyragą kakavos milteliais.

Skanaus :)