Man patinka, kai tinklaraštininkai išverčia ne tik receptus, bet ir patiekalų pavadinimus. Pavyzdžiui, nevadina sūrio pyragus “cheesecake’ais”, o keksiukus “muffin’ais’”. Aišku suprantu, kad ne visais atvejais tai įmanoma padaryti, bet manau, verta pasistengti. Juk ieškant lietuviško atitikmens, galima sužinoti tiek daug naujo. Aš šį kartą, ieškojau vertimo žodžiui “bagel”. Ir sužinojau, kad lietuviškai jis vadinasi didriestainis. O nuo riestainio skiriasi tuo, kad yra storesnis ir su mažesne skyle, todėl yra už riestainį minkštesnis. Prieš tai galvojau, kad būtent didriestainiai ypatingi tuo, kad juos prieš kepant orkaitėje, reikia apvirti. Bet pasirodo, taip kepami visų rūšių riestainiai. Manoma, kad didriestainius pradėta kepti dar XVII a. Krokuvoje, žydų bendruomenėje. Dabar didriestainiai populiariausi JAV, Kanadoje ir UK.
Mane didriestainiai, pirmiausiai sudomino dėl ypatingo gaminimo būdo. O vėliau sužavėjo jo skonis. Traški plutelė ir minkštas vidus. Skaniausi jie ką tik iškepti, kitą dieną pasidaro kiek kietoki. Bet paskrudinti, vėl suminkštėja. Labai skanu juos valgyti tiesiog su sviestu, bet galima naudoti kaip pagrindą bet kokiam sumuštiniui.
Dešimčiai didriestainių reikės:
- 7 g sausų mielių
- 4 v. š. cukraus
- 2 a. š. druskos
- 450 g miltų (sunaudojau 500 g)
- sezamo sėklų
Dideliame dubenyje sumaišome mieles, vieną valgomąjį šaukštą cukraus ir 100 ml šilto vandens. Maišome kol ištirpsta mielės. Paliekame pastovėti 10 – 15 minučių tam, kad mielės pradėtų veikti. T. y. tol, kol masė pradeda burbuliuoti.
Į dubenį su mielėmis supilame dar 200 ml šilto vandens, įmaišome druską ir pusę miltų. Po truputį beriame likusius miltus ir minkome tešlą tol, kol jį nustoja lipti prie rankų.
Padarome iš tešlos kamuoliuką, padedame jį į aliejumi išteptą dubenį, uždengiame maistine plėvele ir paliekame tol, kol tešlą padidėja dvigubai. Jei norime didriestainius kepti pusryčiams, paliekame tešlą per naktį šaldytuve. Nors ten ir šalta, bet per dešimt – dvylika valandų tešla kuo puikiausiai iškyla. Padaliname tešlą į dešimt gabaliukų. Iš kiekvieno gabaliuko padarome kamuoliuką, jį šiek tiek suplojame ir medinio šaukšto galu, per vidurį padarome skylę. Pirštais dar šiek tiek tą skylę padidiname. Padedame ant miltuoto paviršiaus ir uždengiame rankšluosčiu.
Didelį puodą pripildome vandeniu iki pusės, suberiame į jį likusius 3 šaukštus cukraus. Užviriname. Sudedame kelis didriestainius taip, kad jie nesiliestų vienas su kitu. Verdame 1 – 2 minutes, apverčiame ir verdame dar tiek pat. Su kiaurasamčiu išimame iš vandens, nusausiname popieriniu rankšluosčiu, padedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir apibarstome sezamo sėklomis (man visi riestainiai į vieną skardą netilpo).
Kepame iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes
Skanaus :)
Receptas iš čia.
Susiję įrašai:
Tags: mielės
>Man jie taip patiko, kaip dariau juos vasarą. Dabar kirba mintis išsikepti sūrių riestainių pretzels :))
>Išbandysiu ir aš:) vilioja, o beto labai mėgstu tokius kepinius:)
>Aš labai mėgstu tokius didriestukus prie salotų ir įvairių troškinių. Prisidedu prie tų, kurie išbandys ;)
>Karolina, man irgi labai patiko. Kepiau jau du kartus ir manau, kepsiu dar :)
Ineta, Kotryna, jei išsikepsit, būtinai pasidalinkit, ar patiko :)
>Atrodo puikiai!
>Segebute, ačiū :)
>Atrodo tikri gražuoliai storuliukai didriestainiai :D Niekad tokių gaminus nesu, o ta apvirimo dalis kiek sudėtingai skamba. Nors.. vilioja išbandyti. Tada būtų aišku, kaip su tuo sudėtingumu ten yra :)
>Asta, nieko ten sudėtingo :) Užverdi vandenį, įmeti didriestainį, jis iš karto išplaukia į paviršių. Šiek tiek palauki, apverti, ištrauki. Štai ir viskas :)
>Mmmmmmm… ziauriai skanu!!!! Visiems labai labai rekomenduoju siuos didriestainius! :P
>Juste, ačiū, kad suradai šį receptą :) Manau, kepsiu juos dar ne kartą :)