Šiuos sausainius nusprendžiau išsikepti todėl, kad namie eilinį kartą buvo nelabai gražiai atrodančių bananų. Tik vėliau, pastebėjau, kad jie veganiški. Juose nėra sviesto, todėl sausainiai gavosi ne trapūs, o minkšti ir labai aromatingi. Mums puikiai tiko prie stalo žaidimų pakramsnoti. Su braškių arbata tiesiog puiku :)

Pastebėjau, kad man labai patinka svetimos nuotraukos, kuriose yra daug detalių. Visokių staltėsėlių, puodelių, gražių įrankių. Bet aš pati, pradžioje pridėlioju visko daug, o fotografavimo eigoje detalės po vieną dingsta iš kadro ir nuotraukos gaunasi minimalistinės. Bet gal taip ir geriau? ;)

Sausainiams reikės:

• 2 bananų
• 1/2 stiklinės žemės riešutų sviesto su riešutų gabaliukais
• 1/4 stiklinės rudojo cukraus
• 1/4 stiklinės baltojo cukraus
• 1 a. š. kepimo miltelių
• žiupsnelio druskos
• 1 ir 1/2 stiklinės miltų

Bananus nulupame ir sutriname šakute. Dubenyje sumaišome bananus, riešutų sviestą, rudąjį ir baltą cukrų. Suberiame druską ir kepimo miltelius. Išmaišome. Beriame po 1/4 stiklinės miltų ir kiekvieną kartą gerai išmaišome. Kai visi miltai bus įmaišyti, suformuojame iš tešlos maždaug penkių centimetrų storio dešrelę, supjaustome ją riekelėmis ir  dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Kiekvieną gabaliuką paplojame skersai ir išilgai šakute, kad atsirastų raštas. Kepame

11-13 minučių iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Atvėsiname ant grotelių.

Skanaus :)

Receptas iš “Pass the sushi”.

Artėjantis ilgas savaitgalis ir įsibėgėjantis braškių sezonas – puiki proga palepinti save ir namiškius gardžiais pusryčiais. Jau kuris laikas, mūsų šeimynoje mėgiamiausi yra šie jogurtiniai blyneliai su bananais (ar reikėtų vadinti sklindžiai?). Bet šį kartą, norėjosi plonesnių, lengvesnių, bet minkštų blynų, todėl pabandžiau į lietinių tešlą įpilti jogurto. Rezultatas pranoko lūkesčius, todėl skubu dalintis su Jumis :) Lietiniai gavosi ploni, minkšti su mažomis skilutėmis. Su braškėmis ir kondensuotų pienu, tiesiog svajonių pusryčiai ;)

Dviem-trim porcijoms reikės:

• 250 g natūralaus jogurto
• 1/2 puodelio pieno
• 3/4 puodelio miltų
• 2 kiaušinių
• 2 v. š. cukraus
• 1/2 a. š. vanilinio cukraus
• 1/2 a. š. sodos
• žiupsnelio druskos
• 3 v. š. aliejaus

Išplakame jogurtą su kiaušiniais. Įmaišome cukrų, vanilinį cukrų, druską ir sodą. Po truputį beriame miltus, gerai išmaišome, kad neliktų gumuliukų. Supilame pieną, išmaišome ir paliekame pastovėti 10 minučių. Įpilame į tešlą aliejų, išmaišome.

Keptuvę įkaitiname ant vidutinės ugnies. Pilame tešlą į keptuvę taip, kad pasiskirstytų per visą jos plotą. Kai blynas pasidengia burbuliukais, apverčiame ir dar minutę pakepame kitą blyno pusę.

 
Skanaus :)

Šiek tiek atšalus orams, vėl galima jungti orkaitę, džiaugtis cinamono aromatu ir šiltos arbatos puodeliu. Tokiems jaukiems vakarams, labai tiks lipnus cinamoninis pyragas. Jis JAV yra dažniausiai vadinamas “Monkey bread” (beždžionių duona). Niekas tiksliai nežino iš kur atsirado šis pavadinimas. Yra du dažniausiai sutinkami paaiškinimai. Pirmas, kad iškeptas pyragas primena medį, angliškai vadinamą “The Monkey-puzzle tree”. Antras, linksmesnis ir man labiau patinkantis paaiškinimas toks: žmonės, susėdę ratu ir rankomis valgantys šį pyragą labai primena beždžionių šeimynėlę :)

Labai mėgstu mielinius pyragus su daug įdaro. “Monkey bread” būtent toks. Kiekvienas gabaliukas yra apgaubtas saldžia karameline plutele. Valgyti dar šiltą, plėšant rankomis ir užsigeriant arbatos ar šalto pieno puodeliu, neapsakomas malonumas :)

Pyragui reikės:

• 30 g tirpinto sviesto
• 1 puodelio šilto pieno
• 1/3 puodelio šilto vandens
• 1/4 puodelio cukraus
• pakelio (7 g) sausu mielių
• 3 ir 1/4 puodelių miltų
• 1 a. š. druskos

Cukraus plutelei reikės:

• 1 puodelio rudojo cukraus (geriausia naudoti šviesų muscovado, nes jis geriau tirpstą. Aš naudojau demerara ir viršutiniame pyrago sluoksnyje cukrus neištirpo)
• 2 a.š. malto cinamono
• 110 g sviesto

Ruošiame tešlą:
Mieles sumaišome su trupučiu pieno ir cukraus. Paliekame kelioms minutėms tam, kad mielės pradėtų veikti. Suberiame į mieles druską ir likusį cukrų, supilame tirpintą sviestą, išmaišome. Po truputį pilame pieną ir vandenį, beriame miltus. Maišome elektriniu maišytuvu (antgaliais skirtais tešlai) tol, kol tešla sušoka į kamuoliuką. Jei tešla gaunasi per daug skysta ir limpanti prie rankų, įberiame dar porą šaukštų miltų. Įdedame tešlą į aliejumi pateptą indą, uždengiame jį rankšluosčiu arba maistine plėvele ir paliekame valandai kilti. Aš paskutiniu metu pamėgau šaltą kildinimą. Užmaišau tešlą iš vakaro, kai mažoji I. užmiega, pastatau į šaldytuvą ir ryte tešla būna jau paruošta kepimui.

Toliau gaminame mišinį plutelei. Viename dubenyje ištirpiname sviestą, kitame sumaišome cukrų ir cinamoną.

Formuojame pyragą:
Iš iškilusios tešlos iškočiojame stačiakampį, jį padaliname į 64 gabaliukus (8 gabaliukai skersai, 8 išilgai). Iš kiekvieno gabaliuko padarome kamuoliuką, pamerkiame jį į tirpintą sviestą, apvoliojame cukraus ir cinamono mišinyje ir įdedame į sviestu išteptą kepimo formą (tešlą į sviestą patogiausia mirkyti pasmeigus ant šakutės). Tuos pačius veiksmus pakartojame su visais likusiais gabaliukais (galima tešlą dalinti ir į mažiau dalių, bet kuo daugiau, tuo skaniau). Uždengiame kepimo formą ir paliekame valandai šiltai – kilti.

Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių ir kepame pyragą 30 –35 minutes. Ištraukiame iš orkaitės ir paliekame 5 minutėms atvėsti (bet neilgiau, nes paskui bus sunku išimti iš formos). Apverčiame ant lėkštės ir dar šiltą valgome, plėšydami gabaliukus rankomis…

Skanaus :)

Receptas iš “Smitten Kitchen”.

Vakar, jau antrą kartą, žurnalas “Virtuvė. Nuo… Iki…” su “Kulinarijos studijos”, “Electrolux” ir “Mineralinių vandenų” pagalba organizavo tinklaraštininkų dienos vakarėlį. Labai smagu, kad aš ir vėl, kaip ir praeitais metais, galėjau jame dalyvauti. Šį kartą, vakarėlio tema – “Joninių užkandžiai”. Buvo labai smagu gaminti, ragauti, bendrauti. Sutikau kelis jau pažįstamus ir dar daug iki tol gyvai nematytų tinklaraštinikų. Tikiuosi, šis vakarėlis taps tradicija ir bus rengiamas dar daug daug kartų :)

Kai sužinojau vakarėlio temą, pirma mintis šovusi į galvą, kad neseniai kepti ruginiai sausainiai labai primena Joninių vainikus. Vėliau, bandžiau internete surasti tradicinius receptus, bet sužinojau tik tiek, kad nuo senovės per Jonines lietuviai mėgo skanauti alų ir sūrius. Todėl savo užkandyje nusprendžiau sujungti šias idėjas. Taigi, mes su sese kepėme ruginius sausainius ir patiekėme juos kartu su saldaus pieno sūriu, braškėmis ir balzaminio acto sirupu. Man šis derinys labai patiko, bet konkurso deja nelaimėjau. Už tat, jį laimėjo kitas nuostabaus skonio, Rennie desertas su rabarbarais, pavadintas “Paparčio žiedu”.

Vos nepamiršau, “Mineralinių vandenų” ekspertas prie kiekvieno patiekalo, parinko jam tinkantį vyną ir papasakojo apie maisto ir vyno derinimą.

Taigi, vakarėlio dalyviai ir jų patiekalai (už nuotraukas, kaip visada ačiū Jurgai):

Astos “Žiedo ieškotojo užkanda”

Miglės “Marinuotų braškių ir rikotos sūrio užtepėlė su pistacijomis”

Renatos “Paparčio žiedas”

Kitos Renatos “Keptos tortilijos su lietuvišku žalumynų įdaru”

Rūtos “Keptas varškės sūris”

Violetos “Kumpio, smidrų ir pomidorų pyragas”

Mano “Ruginis Joninių vainikas”

Ech… Norėjau aš, kaip tikra informatikė, atsisveikinti su “Blogger” ir sukurti savo puslapį “Gardumynams”. Bet suklupau jau pirmame žingsnyje. Pasirodo, tinklaraščio pavadinimui pasirinkau per daug paprastą ir plačiai naudojamą žodį. Svetainę www.gardumynai.lt jau nusipirko žmonės, besiruošiantys atsidaryti savo kepyklėlę. Ir nors, kol kas adresas nenaudojamas, man jo perduoti, aišku nepanoro. Galėčiau, pasirinkti adresą su “com” ar “eu” galūnėmis, bet taip norėtųsi būti patriote ;) Ilgai mąsčiau, kaip galima būtų išsisukti iš susiklosčiusios padėties. Visiškai keisti pavadinimo nesinori, juk per pusantrų metų ir aš, ir skaitytojai prie jo priprato. Geriausia būtų jį kaip nors suasmeninti. Labai norėjau pavadinimą kaip nors susieti ir su savo tikrąja profesija, todėl kilo mintis pakeisti pavadinimą į “e-Gardumynai”. Nesu šimtą procentų tikra, kad toks pavadinimas pats geriausias, todėl nusprendžiau pasiklausti Jūsų nuomonės :) Ar tinkamas toks pavadinimas? Gal turite geresnių minčių? :)

Pasiguodimui, išsikepiau ruginių sausainėlių. Kai bandžiau namie duonkepę, nusipirkau ruginių miltų. Išsikepiau labai skanią duoną. Bet duonkepės jau seniai neturiu, o duonos orkaitėje taip ir neprisiruošiau išsikepti. Todėl sugalvojau sunaudoti miltus, kepdama sausainius. Gavosi puikūs, trapūs ir tirpstantys burnoje :)

Sausainiams reikės:

• 250 g sviesto
• 1/2 puodelio cukraus
• 1 kiaušinio
• 1 puodelio ruginių miltų
• 1 puodelio kvietinių miltų
• 1 a. š. malto imbiero
• 1 a. š. cinamono
• 2 a. š. kepimo miltelių

Kambario temperatūros sviestą išplakame su cukrumi iki purumo. Įmušame kiaušinį, gerai išmaišome. Dubenyje sumaišome sijotus miltus, prieskonius, kepimo miltelius. Po truputį beriame miltų mišinį į tešlą, maišome, bet ne permaišome. Iš paruoštos tešlos padarome kamuoliuką, suplojame jį, suvyniojame į maistinę plėvelę ir bent pusvalandžiui įdedame į šaldytuvą.

Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių. Iškočiojame tešlą ir formelių pagalbą išpjaustome sausainius. Kepame apie 10 min. Patiekiame su plonai supjaustytais saldaus sūrio gabaliukais, braškėmis arba ledais.

Skanaus :)

Receptas iš “About.com. Scandinavian food”.

Tai vienareikšmiškai šios vasaros topas (bent jau tol, kol lauke +30). Reikalauja minimumo pastangų, bet skonis puikus. Be to, pigiau ir sveikiau, nei pirktiniai ledai. Aišku, būtų dar geriau, jei ir sausainiai būtų naminiai, bet tokiu oru, orkaitės jungti nesinori…

Receptą pamačiau pas Redą, pradžioje buvo sunku patikėti, kad ledus galima pasigaminti tik iš dviejų produktų, bet rizikavau ir nepasigailėjau :) Nors ledai, man visą laiką buvo tas produktas, kurį pirkdavau parduotuvėse ir nesigaminau namie, šitie pavergė mano širdį. Juk jiems net ledų mašinos nereikia, sustingsta ir taip, be ledo kristaliukų :)

Mums reikės:

• 400 ml riebios grietinėlės (35%)
• 260 g saldinto sutirštinto pieno (jei nemėgstate labai saldžiai, dėkite mažiau)
• 50 g juodojo šokolado
• 30 g gliaudytų pistacijų (tiks ir sūdytos)
• apie 400 g sausainių (sunaudojau du “Selgos” pakelius)

Grietinėlę išplakame iki standumo. Supilame į ją sutirštintą pieną, gerai išmaišome. Suberiame smulkintą juodąjį šokoladą ir stambiai kapotus riešutus. Dar kartą gerai išmaišome.

Stačiakampę kepimo formą išklojame aliuminio folija (mano formos dydis 30 cm x 22 cm). Klojame sausainius vieną prie kito taip, kad užsiklotų visas formos dugnas (jei reikia, sausainius perpjauname). Ant sausainiu supilame ledų masę. Ją vėl išklojame sausainiais. Uždengiame foliją ir paliekame šaldiklyje per naktį.

Skanaus :)

Kaip žinia, lietuviškų braškių sezonas dar neprasidėjo. Todėl dabar yra puikus laikas jam pasiruošti, suplanuoti, kokius skanėstus gaminsit, susirašyti patikusius receptus ir  laukti braškių pasirodant :)

Ieškodama recepto gimtadieniui, žinojau tik tiek, kad noriu lengvo, gaivaus ir neriebaus torto. Vieną receptą radau “Saulėtoje virtuvėje” ir taip jo užsinorėjau, kad lietuviškų braškių nesulaukiau… Buvo verta, tortas tikrai labai skanus, nors braškės ir nebuvo tos tikrosios, aromatingos :) Taigi, dar šiek tiek palaukite, susigalvokite torto reikalaujančią progą ir kepkite :)

Tiesa, aš nesiryžau dekoruoti torto, taip, kai tai darė Asta. Be to, jau seniai norėjau išbandyti piešimą šokoladu. Todėl tortas atrodo visiškai kitaip :)

Biskvitui reikės:

• 6 kiaušinių
• 1 puodelio (200 g) cukraus
• 100 g miltų
• 50 g krakmolo (naudojau kukurūzų)

Kremui reikės:

• 600 g švelniosios varškės
• 2/3 skardinės saldaus kondensuoto pieno
• 50 g cukraus
• 1 a. š. natūralaus vanilės ekstrakto
• 1/2 citrinos sulčių
• 150 g sviesto
• 2 labai prinokusių bananų
• 350 g braškių

Papuošimui reikės:

• 50 g juodojo šokolado
• kelių gražių braškių

Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių. Apvalią 28 cm skersmens kepimo formą ištiesiame kepimo popieriumi.

Iš visų produktų iškepame tris torto biskvitus – kiekvienam po 2 kiaušinius ir proporcingai kitų produktų. Biskvitams kiaušinių baltymus išplakame, palaipsniui pildami cukrų. Kai baltymai išsiplaka, pridedame trynius, išmaišome ir įberiame persijotus miltus, labai atsargiai išmaišome. Vėliau suberiame persijotą krakmolą, taip pat viską atsargiai išmaišome. Kepame apie 10 min, bet reikia situaciją stebėti – biskvito viršus turi būti sausas ir lengvai “spyruokliuoti”. Išimame biskvitą, nuimame kepimo popierių ir atvėsiname.

Kol biskvitai vėsta, gaminame kremą. Minkštą sviestą išplakame su kondensuotu pienu, palaipsniui pridedami varškę ir cukrų. Pagardiname natūraliu vanilės ekstraktu bei citrinos sultimis.

Bananus supjaustome griežinėliais, braškes perpjauname per pusę.

Biskvitus sutepame kremu, sluoksniuodami su supjaustytais bananais ir braškėmis. Torto šonus ir viršų taip pat aptepame kremu ir papuošiame.

Papuošimui, išlydome šokoladą garų vonelėje. Supilame jį į konditerinį maišelį, arba į paprastą maišelį su nukirptu galu. Iš kepimo popieriaus iškerpame torto ilgio, bet šiek tiek už jį aukštesnę juostą, perkerpame ją per pusę. Ant abiejų nupiešiame norimą ornamentą. Padedame juostas 5 minutėms į šaldytuvą, tam, kad šokoladas sustingtų, bet būtų dar pakankamai lakstus. Išimame juostas iš šaldytuvo ir priklijuojame jas prie torto kraštų, šokolado puse į tortą. Stengiamės, kad nebūtų plyšio tarp dviejų juostų. Padedame tortą su visu kepimo popieriumi į šaldytuvą bent kelioms valandoms. Prieš patiekiant, atsargiai nuplėšiame kepimo popierių. Šokoladas jau bus sustingęs ir popierius turi nusiimti labai lengvai. Aš padariau klaidą, juostos nekirpau, piešiau iš akies, todėl papuošimas gavosi per aukštas :)

Skanaus :)

Jau seniai norėjau išbandyti Udon makaronus su kokiu nors egzotiškesniu padažu, pagaliau prisiruošiau. Gavosi puikus ir lengvas patiekalas, kaip tik tokioms karštoms vasaros dienoms kaip šiandien. Šie makaronai puikiai tiks vegetariškai vakarienei. Jei mėgstate sočiau, kartu puikiai tiktų krevetės, ar pakepinta vištiena. Udon makaronai, būna keliu rūšių. Aš ragavau iš nesijotų kvietinių miltų. Jie yra tamsesni, sodresnio skonio ir ne taip išsiplečia verdant. Man patiko tai, kad jie yra storesni ir puikiai sugeria padažą.

Imbierinis padažas, kurį gaminau prie šių makaronų, puikiai tiks ir prie paprastų makaronų, ar netgi vietoj salotų užpilo. Man jo gavosi šiek tiek daugiau nei reikia, todėl likutį panaudosiu kur nors kitur.

Dar norėjau pasigirti, kad šiais metais ant mano palangės ir balkone, auga mažas darželis. Jame yra rozmarinų, levandų, čiobrelių ir net balkoninių pomidorų. Tikiuosi, kad sulauksiu visų jų derliaus ir galėsiu panaudoti savo virtuvėje. Juk šviežios žolelės daug skaniau nei džiovintos.

4 porcijoms reikės:

• 250 g Udon makaronų (naudojau Clearspring firmos)
• 250 g rudųjųpievagrybių (arba bet kokių kitų šviežių grybų)
• kelių šaukštų sviesto
• svogūnų laiškų
• 200g krevečių arba keptos vištienos (nebūtinai)

Padažui reikės:

• 3/4 a.š. džiovintų čili pipirų
• 1 citrinos tarkuotos žievelės
• 1 v. š. citrinos sulčių
• gabaliuko imbiero (~ 2,5 cm)
• 1/4 puodelio ryžių acto
• 1/3 puodelio sojų padažo
• 1 v.š. medaus
• 1v.š. sezamo aliejaus
• 3 v.š. alyvuogių aliejaus

Imbierą nulupame ir smulkiai sutarkuojame. Į elektrinį smulkintuvą sudedame visus padažo produktus, išskyrus aliejus ir pusę minutės plakame. Supilame aliejus ir dar kartą išplakame. Supilame į švarų stiklinį indą. Pagamintą padažą galite sunaudoti iš karto, arba apie savaitę laikyti šaldytuve.

Makaronus išverdame taip, kaip parašyta ant pakuotės. Mano reikėjo suberti į du litrus verdančio vandens ir virti pamaišant 6 – 8 minutes. Išvirus, praplauti po tekančiu vandeniu.

Kol makaronai verda, supjaustome grybus ir apkepiname juos su sviestu.

Išvirtus makaronus sumaišome kartu su grybais ir užpilame padažu (aš sunaudojau ne visą, todėl pilkit ir ragaukit). Apibarstome smulkiai supjaustytais svogūnų laiškais.

P.S. Druskos aš niekur nebėriau, nes sojų padažas ir taip pakankamai sūrus.

Skanaus :)

Šaltinis: “Simply recipes”.