Organizatorės Indrė ir Asta detaliai aprašė, kaip vyko “Maisto tinklaraštininkų piknikas 2011”. Aš pridursiu tik, kad buvo tikrai labai smagu pamatyti ir pabendrauti su žmonėmis, kurių tinklaraščius skaitau. Pamatyti, kokie puikūs žmonės slepiasi kitoje kompiuterio pusėje. Paragauti gardžių Jų patiekalų :) Tikiuosi, kad toks susibėgimas bus ne paskutinis ir kitą kartą atsiras dar daugiau norinčių prie mūsų prisijungti :)

O receptas šiandien labai paprastas. Neabejoju, kad kiekviena šeimininkė turi savo šaltibarščių receptą. Vienos naudoja tik kefyrą, kitos praskiedžią jį pienu, arba vandeniu. Skanina krapais, svogūnų laiškais ar virtu kiaušiniu. Aš pati, šaltibarščius pradėjau gaminti ne taip ir seniai, po to kai pradėjau gyventi kartu su dabar jau mano vyru. Mūsų šeimynoje jų niekas nemėgo, todėl ir gaminti nemokėjau. Dabar jau išmokau ir supratau, kad karštą vasaros dieną nėra geresnių pietų. O mano vyras, šaltibarščius galėtų valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei ;)

Nesiruošiau tinklaraštyje rašyti šio recepto, galvojau kad tai per daug lengva ir neįdomu. Bet pasirodo klydau, I. paprašė pasidalinti receptu, tą ir darau :)

Šaltibarščiams (~ 6 porcijoms) reikės:

• 1 l šaltibarščių kefyro (labiausiai mėgstu “Žemaitijos pieno”)
• 1/2 l pieno
• 3 vidutinių agurkų
• 2 mažų, arba 1 didelio virto burokėlio
• 1/2 a. š. druskos

Agurkus supjaustome (aš dažniausiai naudoju tarką, kuri pjausto agurką plonais šiaudeliais). Burokėlius nulupame ir sutarkuojame smulkia burokine tarka. Sudedame daržoves į puodą, supilame kefyrą ir pieną, įberiame druską, išmaišome. Patiekiame su virtomis bulvėmis.

Skanaus :)

Kaip gaila, kad atostogos prie jūros ir ežerų pasibaigė, bet kaip smagu, kad dar pusė vasaros prieš akis. Reiškia, smagių maudynių ir poilsio dar tikrai bus :) Pavyzdžiui, šį sekmadienį (24 d.) Indrė ir Asta organizuoja maisto tinklaraštininkų pikniką! Kas dar negirdėjo, bėkit skaityti skelbimą ir registruotis. Susitiksime ;)

Receptas šiandien, labai vasariškas, lengvas ir tuo pačiu egzotiškas. Kai karšta, puikiai tinka pietums. Pati sušius gaminau jau kelis kartus, bet vis negalėjau atitaikyti tinkamo acto ir ryžių santykio. Trečias kartas nemelavo. Todėl išsisaugau receptą sau, bei tikiuosi, kad ir Jums jis bus naudingas.

Norint pasigaminti sušį, svarbiausia, tinkamai išsivirti ryžius. Jie turi būti apvalūs, geriausia, specialiai skirti sušiui. Skaniausias suši man gavosi, naudojant tokias proporcijas:.

• 1 stiklinė sausų ryžių
• 1,3 stiklinės vandens
• 1 v. š. ryžių acto
• 1 a. š. cukraus

Gaminat sušį 4-5 žmonėms, reikėtų maždaug trijų stiklinių ryžių. Tikrai visiems užteks prisivalgyti. Taip pat, sušiui prireiks:

• nori lapų
• agurkų
• avokado
• krabų lazdelių
• lašišos
• marinuoto imbiero
• vasabi krienų (VLKK siūlo juos vadinti pipirkrieniais)
• sojos padažo

Pradžioje, išverdame ryžius. Užviriname vandenį, pasūdome. Ryžius perplauname po šalto vandens srove. Suberiame į verdantį vandenį. Sumažiname ugnį iki minimumo ir verdame apie 15 min. Kai puode dar bus šiek tiek vandens, išjungiame ugnį ir paliekame uždengtą puodą dar 15 – 20 min. kol visas vanduo susigeria į ryžius. Ryžiai turi gautis lipnus, bet nesuvirę. Stiklinėje sumaišome atitinkamą kiekį ryžių acto ir cukraus. Ryžius sudedame į didelį dubenį, užpilame acto mišiniu ir išmaišome. Paliekame atvėsti.

Nori lapą perpjauname per pusę, paskirstome ryžius, sudedame norimus produktus ir susukame sušį. Šį kartą, gaminimo eigos nenufotografavau, bet paveiksliukų galima pasižiūrėti internete, pavyzdžiui čia. Aš tik patarčiau, bambukinį kilimėlį apvynioti maistine plėvele, nereikės vėliau gramdyti nuo jo ryžių.

Valgome, mirkydami į sojos padažą su marinuotu imbieru ir vasabiu.

Skanaus :)

Vakar šventėme sesės ir I. diplomų įteikimus. Ta proga, nusprendėme pabūti gamtoje ir išsikepti mėsainių. Receptą nusižiūrėjome “Beatos virtuvėje” (sudomino padažas).

Paruošiau faršą, suformavau kotletus ir pabandėme juos kepti ant grotelių. Tiesą sakant, nelabai pavyko. Kol kepėme pirmą, supratau, kad padariau per daug plonus kotletus. Beverčiant jis subyrėjo. Kitus formavau iš naujo, sekėsi geriau, bet vieno kotleto pusė vis tiek liko ant žarijų :) Galiausiai, parsinešėme iš namų skardą, padėjome ją ant žarijų ir kepėme kaip keptuvėje… Kotletai gavosi be dryžiukų, bet nesubyrėjo ir įgavo dūmo kvapą :)

Mėsainiai gavosi tikrai skanūs, bet kepti juos buvo sunku. Gal kas iš Jūsų esate kepę mėsainius lauke? Kaip sekėsi? Kokias priemones naudojot? Gal mūsų grotelių strypai per daug ploni, ar kotletų receptas netinkamas? :)

Padažui reikės:

• 2 v. š. raudonojo vyno acto
• 5 v. š. pomidorų padažo
• 3 v. š. tamsaus rudojo cukraus
• 1 v. š. sojos padažo
• 1 v. š. garstyčių

Mėsainiams reikės:

• 0,5 kg smulkintos kiaulienos ir jautienos faršo
• 1 didelio svogūno
• 1 kiaušinio
• 1 a. š. garstyčių
• saujos džiūvėsių (aš neturėjau, todėl dėjau piene išmirkytą bandelės riekę, gal todėl kotletai byrėjo?)
• druskos, pipirų pagal skonį
• 8 – 10 bandelių
• pomidorų
• agurkų
• salotų lapų
• mėgstamo sūrio riekelių
• pomidorų padažo
• garstyčių

Svogūną nulupame, smulkiai supjaustome ir apkepiname keptuvėje su trupučiu aliejaus. Įmaišome į smulkintą mėsą kartu su visais likusiais produktais. Formuojame 8 – 10 kotletų.

Mažame prikaistuvyje sumaišome padažo produktus, užviriname ir maišydami, paverdame porą minučių.

Kiekvieną kotletą aptepame padažu ir kepame ant grotelių.

Bandelę perpjauname per pusę. Vieną jos dalį aptepame pomidorų padažu, padedame mėsą, sūrį, norimas daržoves ir uždengiame antra bandelės puse :)

Skanaus :)

P. S. Savaitgalį išvažiuoju iš Vilniaus. Manęs laukia jūra ir ežerai, todėl kurį laiką ilsėsiuosi nuo kompiuterio ir naujų receptų nebus :)