Prisiklausiusi Jurgos pasakojimų apie tai, kaip puikia dera rabarbarai ir rozmarinas (“Skonio žinynas” šią mintį taip pat patvirtina), aš nusprendžiau išsivirti rabarbarų uogienę su rozmarinų. Išties, šis derinys neeilinis ir puikus, bet aš verdama padariau vieną klaidą – pridėjau per daug cukraus. Pasirinkau, kaip man atrodė patikimą šaltinį, bet… Kitą kartą bandyčiau dėti jo vos ne dvigubai mažiau :) Jei išsivirsit, parašykit, su kokiu cukraus kiekiu Jums uogienė patiko labiausiai :)

Mažam stiklainiukui reikės (~ 250 ml):

• 2 stiklinių pjaustyto rabarbaro (~ 8 didesnių stiebų)
• 1 ir 1/2 stiklinės cukraus (kitą kartą dėčiau ne daugiau 1 stiklinės)
• 1 citrinos sulčių
• 1 didesnės rozmarino šakelės

Rabarbarus supjaustom, suberiame į prikaistuvį,  užpilame cukrumi ir išspaustomis citrinos sultimis. Išmaišome ir paliekame pusvalandžiui pastovėti, kad išsiskirtų sultys. Užkaičiame puodą ir leidžiame apie 10 minučių pavirti. Rabarbarai per tą laiką turi pasidaryti labai minkšti (man pasirodė, kad po 10 minučių jie nebuvo pakankamai minkšti, todėl paviriau dar 10. Galbūt ir dėlto uogienė tapo per saldi).

Supilame uogienę į paruoštus stiklainius, užsukame ir laikome šaltai.

Skanaus :)

Receptas iš “Food in Jars”.

Šiandien supratau, kad rūgštynių sezoną jau pražiopsojau… Gaila… Užtat, rabarbarų dar pilnas kiemas, todėl šiandien kepiau paprastą, bet labai skanų rabarbarų pyragą. Labai smagu buvo jį valgyti lauke, leidžiantis saulei… Su ledais ir vaisinės arbatos puodeliu :)

Neturiu geros viso pyrago nuotraukos. Jei nevisai aišku, kaip jis turėtų atrodyti, žiūrėkite recepto šaltinį.

Pyragui reikės (26 – 28 cm apvaliai formai):

• 8 didesnių rabarbaro stiebų
• 3/4 stiklinės cukraus
• 3/4 stiklinės vandens
• 2 stiklinių miltų
• 2 a. š. kepimo miltelių
• žiupsnelio druskos
• 160 g šalto sviesto
• 3/4 stiklinės pieno
• 1 a. š. cukraus
• saujos migdolų drožlių (nebūtinai)

Įkaitinkite orkaitę iki 220 laipsnių.

Rabarbarus nulupkite, supjaustykite centimetro dydžio gabaliukais ir suberkite į kepimo formą.

Į mažą prikaistuvį suberkite cukrų ir supilkite vandenį. Kaitinkite tol, kol neištirps cukrus. Susidariusiu sirupu užpilkite rabarbarus (vaizdas bus labiau panašus į sriubą, bet neišsigąskit, visas sirupas susigers pyragui kepant). Kepimo formą su rabarbarais įdėkite į orkaitę ir kepkite apie 12 min (per tą laiką kaip tik spėsite paruošti tešlą).

Sviestą supjaustykite mažais gabaliukais. Suberkite ant jo miltus, kepimo miltelius ir druską. Trinkite sviestą su miltais tarp pirštų tol, kol masė nepasidarys panaši į duonos trupinius. Supilkite pieną, minkykite tik tiek, kad tešla suliptų į vieną gabalą.

Ištraukite kepimo formą iš orkaitės. Imkite po šaukštą tešlos, darykite iš jos kažką panašaus į paplotėlius ir dėkite ant rabarbarų. Padenkite tešla visą pyrago viršų. Apibarstykite tešlą arbatiniu šaukšteliu cukraus ir migdolų drožlėmis. Kepkite dar apie 25 minutes.

Skanaus :)

Receptas iš “Circle B Kitchen”.

Neseniai rašiau apie speltos miltų privalumus ir naudą. Gaminti su šias miltais man labai patiko. Blynus, paskutiniu metu, kepu tik su jais. Tikiuosi, nuo to jie pasidarė ne tik skanūs, bet ir naudingi :) Per šiuos kelis mėnesius pabandžiau trijų gamintojų speltos miltus, tai gi trumpai parašysiu apie tai, kurie man patiko labiausiai:

• “Spielberger” ekologiški speltos miltai – nuo jų viskas prasidėjo. Miltai tikrai puikūs, kvapnūs ir labai švelnios tekstūros. Jų tipas  – 1050, bet malimas nėra labai rupus. Šiuose miltuose man patiko viskas, išskyrus kainą. Ji yra beveik dvigubai didesnė negu lietuviškų miltų.
• “Malsenos” spelta kvietiniai miltai. Man nepatiko visai… Tipo ant pakelio neradau, bet jie man pasirodė per rupūs ir beveik be skonio. Kai iškepiau blynus tik su šiais miltais, buvo toks jausmas, kad į tešlą smėlio primaišyta. Sunaudojau juos, tik berdama po šaukštą kitą, kartu su paprastais kvietiniais miltais.
• “Ustukių malūno” laukinių kviečių spelta miltai. Tipas 812. Patiko beveik taip pat, kaip ir vokiški miltai, bet jų kainą beveik dvigubai mažesnė. Todėl, paskutiniu metu, naudoju juos. Pirkti šiuos miltus, mačiau tik ekologiškų prekių parduotuvėse.

Čia aišku, mano asmeninė nuomonė ir su Jūsų nuomone gali nesutapti :)

Taigi, blynų kepimą jau įvaldžiau, todėl nusprendžiau pereiti prie kito man labai patinkančio kepinio – bananų duonos. Kepiau ją pagal savo mėgstamiausią receptą, pakoregavau tik miltų tipą ir kiekį. Su speltos miltais duona gavosi minkštutė, bet ne tokia drėgna, todėl kitą kartą, vietoje dviejų bananų dėčiau tris. Svarbiausia, kad ji liko labai labai skani! :)

Kekso formai reikės:

• 300 g speltos miltų
• 70 g sviesto
• 2 kiaušinių
• 150 g cukraus
• 125 ml natūralaus jogurto
• 2 – 3 bananų
• 1 a. š. vanilinio cukraus
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 1/2 a. š. sodos
• žiupsnelio druskos
• 70 g juodojo šokolado

Kambario temperatūros sviestą ištriname su paprastu ir vaniliniu cukrumi. Į jogurtą įmaišome sodą tam, kad jogurtas ją nugesintų. Supilame jį į sviesto masę ir išmaišome. Po vieną mušame kiaušinius, gerai išplakame. Suberiame visus sausus produktus, dar kartą viska gerai išmaišome.

Bananus sutriname šakute, šokoladą sukapojame ir įmaišome į tešlą.

Kepame iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 – 45 minutes

Skanaus :)

Visos žiniasklaidos priemonės praneša, kad šiandien švenčiama “Europos diena”. Neatsilieku ir aš, bei siūlau paskanauti vienos pirmųjų ES šalių – Belgijos salotas :)

Išgirdę frazę „Belgijos virtuvė“, pirmiausia, matyt, pagalvojame apie belgiškus vaflius, keptas bulvytes su įvairiais padažais ir, aišku, šokoladą. Visi šie patiekalai turistų Belgijoje laukia bene kiekvienoje užeigoje ar kavinėje. O ką gi gamina belgų šeimininkės? Vienas iš plačiai žinomų patiekalų – Lježo salotos. Sotus, tikras, naminis maistas, kuris tiks ne tik belgų, bet ir lietuvių skrandžiams.
Kadangi Belgijoje yra trys oficialios kalbos – olandų, prancūzų ir vokiečių, linkime Jums Eet smakelijk! Bon appétit! Guten Apetit!

2 porcijoms reikės:

• 4 vidutinių bulvių (250 g)
• 100 g šparaginių pupelių
• 100 g rūkytos šoninės
• 1 mažo svogūno (40g)
• 1 v. š. obuolių acto

Bulves nulupkite, supjaustykite vidutiniais gabaliukais, sudėkite į verdantį vandenį ir virkite apie 15 minučių. Jos turi būti minkštos, bet ne byrančios. Nupilkite vandenį.

Šparagines pupeles trumpai apvirkite.

Šoninę supjaustykite plonomis juostelėmis ir kepkite ant vidutinės ugnies, kol gražiai apskrus ir išskirs visus riebalus.

Išimkite šoninę iš keptuvės taip, kad liktų kuo daugiau riebalų. Padidinkite ugnį ir sudėkite į keptuvę bulves ir šparagines pupeles. Maišydami kepkite, kol bulvės gražiai apskrus iš visų pusių.

Išimkite iš keptuvės bulves bei pupeles ir sudėkite į dubenį. Svogūną smulkiai supjaustykite ir apkepinkite keptuvėje likusiuose riebaluose. Kai svogūnai apskrus, supilkite į keptuvę obuolių actą, išmaišykite.

Į dubenį su bulvėmis sudėkite keptus svogūnus ir šoninę. Išmaišykite. Valgykite salotas dar šiltas.

Skanaus :)

Balandį pasiekiau antirašymo rekordą – vienas įrašas per mėnesį. Tikiuosi, ateity šis rekordas sumuštas nebus :) O kol blogas tyli, mano gyvenimas bėga toliau. Be darbo, laiko praleidimo su mažąja I. ir miego, paskutiniu metu įvyko daug kitų smagių dalykų. Pvz.: išvyka į gamtą su kolegėmis iš žurnalo “°C” (ir aišku, pasiruošimas naujam vasaros numeriui), pietūs naujai atsidariusiame restorane “Lauro lapas” (dienos pietūs jame – puiki galimybė už prieinamą kainą susipažinti su rafinuotesne, aukštos kokybės virtuve) ir kiti maži džiaugsmai kartu su šeima :)

Pastebėjau, kad paskutiniu metu gaminu labai paprastus patiekalus. Grįžus iš darbo, nesinori daug laiko sukiotis virtuvėje. Bet jei patiekalai greitai pagaminami, tai tikrai nereiškia, kad jie neskanūs, ar nusibodę. Vienas iš tokių patiekalų – vištiena su keptomis paprikomis. Šis receptas geras dar ir tuo, kad ji galima pasigaminti ir gamtoje. Vištiena ir paprikos puikiai iškeps ant grotelių.

3-4 porcijoms reikės:

• 500 g vištienos krutinėlės vidinės dalies
• 1 v. š. sojos padažo
• 1 v. š. balzaminio acto
• 1 a. š. cukraus
• 1 v. š. aliejaus
• 2 v. š. miltų
• 2 raudonųjų paprikų
• 100 g fetos sūrio
• žiupsnelio druskos
• šviežiai maltų juodųjų pipirų

Mažame indelyje sumaišome sojos padažą, balzaminį actą, cukrų ir aliejų. Gautu padažu užpilame vištieną, išmaišome ir paliekame dešimčiai minučių pasimarinuoti (tuo metu, galime užstatyti virti garnyrą, pvz. ryžius arba bulves).

Orkaitę įkaitiname iki 220 laipsnių (jei yra galimybė, paliekame tik viršutinį kaitinimą). Paprikas supjaustome į keturias dalis, aptepame aliejumi ir dedame į skardą odele į viršų. Kepame 10-15 minučių. Paprikų odelė turi atsiskirti nuo minkštimo, gali netgi pajuoduoti.

Pasimarinavisią vištieną, apvoliojame miltuose. Įpilame į keptuvę aliejų ir kaitiname ją ant didelės ugnies. Trumpai apkepiname vištieną iš abiejų pusių. Ji neturi būti žalia viduje, bet turi likti sultinga.

Nuo iškeptų paprikų nulupame odeles, supjaustome paprikas juostelėmis. Kartu su supjaustytu fetos sūriu sudedame į dubenį, apibarstome druska, pipirais ir įpilame šlakelį aliejaus. Išmaišome.

Supjaustome vištieną ir patiekiame kartu su keptomis paprikomis (jei norisi sočiau, tai ir kartu su bulvėmis, ar ryžiais).

Skanaus :)