Tikriausiai, niekas nenustebs, jei parašysiu, kad labai mėgstu kulinarines knygas… Ne taip seniai, rodžiau kokių naujų ir įdomių knygų turiu. Daugiau laiko gaminti iš jų taip ir neatsirado. Bet aš jas vis pavartau, paglostau, nuotraukas peržiūriu. Net nusipirkau lipnius skirtukus, kad galėčiau receptus žymėtis (jau kai ką ir pasižymėjau). Bet kad jau jos man labiau tarnauja kaip grožinė literatūra, negu kaip kulinarinės knygos, prisižadėjau, kad naujoms knygoms pinigų neleisiu. Ir kaip tik tuo metu, kai tai padariau, VMG išleido naują knygą “7 ingredientai. Draugams”. Aš jos taip užsinorėjau… Bet tvardžiausi ;) Ir tada, o laimė! Žurnalas “Virtuvė. Nuo… Iki…” paskelbė konkursą šiai knygai laimėti. Negalėjau nesudalyvauti :) Be to, man labai patiko pati konkurso idėja. VMG išvardino žurnale tam tikrų produktų sąrašą, pasigamino iš jų (ir tik iš jų!) du patiekalus, trečią pasiūlė pagaminti skaitytojams. Taip ir gimė šie kukuliai. Jie gavosi neįtikėtinai skanūs ir kvapnūs. Sultinys prie jų nėra būtinas, nes jie puikiai tinka ir tiesiog kaip skanus mėsiškas patiekalas. Bet su sultiniu ir dar pridėjus udon makaronų, gaunasi puiki sriuba!

Vištienos sultiniui su kario kukuliais reikės:

• 4 vištų blauzdelių
• 1 svogūnas sultiniui + 1 svogūno kukuliams
• 1 morkos
• 2 česnako skiltelių
• 1 v. š. žaliosios citrinos sulčių
• 2 v. š. kokoso pieno + patiekimui
• 1 v. š. raudonosios kario pastos (galima keisti 1 v.š. pomidorų pastos + 1 a. š.kario miltelių)
• 1 a. š. rudojo cukraus
• 4 v. š. alyvuogių aliejaus
• 1/2 a. š. džiovintų kalendrų
• žiupsnelio smulkintų šviežių petražolių
• druskos
• juodųjų pipirų
• 1l vandens + 100 ml kukuliams
• udon makaronų

Nuo blauzdelių nulupame odą, atskiriame mėsą nuo kaulų. Kaulus, nuskustus bet nepjaustytus svogūną ir morką sudedame į puodą ir užpilame litru šalto vandens. Užviriname ir verdame valandą. Išvirtą sultinį nukošiame į kitą puodą, pasūdome. Morką atidedame.

Likusią nuo blauzdelių mėsą sumalame.

Keptuvėje įkaitiname du šaukštus aliejaus. Jame apkepiname smulkiai supjaustytą svogūną ir česnako skilteles. Sudedame kario pastą ir dar šiek tiek pakepiname. Gautą masę sudedame į indą su malta vištiena. Ten pat supilame citrinos sultis, kokoso pieną. Įberiame cukrų, džiovintas kalendras, druską ir šviežiai maltus pipirus. Viską gerai išmaišome.

Keptuvėje įkaitiname likusius du šaukštus aliejaus. Iš maltos vištienos formuojame mažus kukulius ir apkepiname juos iš visų pusių. Į keptuvę įpilame 100ml vandens, uždengiame ją dangčiu ir troškiname kukulius kelias minutes.

Udon makaronus išverdame pagal instrukcijas ant pakuotės.

Į dubėnėlį įpilame sultinio, įdedame makaronų ir kelis kukulius, taip pat šiaudeliais pjaustytą virtą morką iš sultinio. Apibarstome kapotomis petražolėmis ir užpilame šaukštą kokoso pieno.

Skanaus :)

P.S. Konkursą aš laimėjau ir knygą gavau. Valio! :)

Pradžioje šiek tiek reklamos :) Kas dar nematėt, būtinai sudalyvaukite akcijoje “Gerų daiktų turgelis”. Juk kuo daugiau dalyvių, tuo smagiau ;)

Toliau apie maistą. Mūsų šeimynoje krevetes mėgstu tiktai aš, todėl tais labai retais atvejais, kai pietauju viena (mažasis nesiskaito, jam kol kas ir košės didelė naujiena, ką jau ten apie krevetes šnekėti), stengiuosi pasigaminti ką nors greito ir skanaus su jomis. Taigi, vieną gražią dieną, kai šaldytuve buvo indelis krevečių ir kelios daržovės, o spintelėje skaniųjų udon makaronų, aš nusprendžiau paeksperimentuoti Azijos virtuvės tema. Pavarčiau puikią knygą, bet supratau, kad neturiu pakankamai produktų nei vienam sudominusiam receptui. Tada panaršiau internete ir pasigaminau labai skanų bei greitą patiekalą (tiesą pasakius, recepto ieškojau ilgiau, negu gaminau).

Šiame patiekale svarbiausia padažas ir udon makaronai, visus kitus priedus galite drąsiai koreguoti pagal save. Vietoj krevečių dėti vištieną arba jautiena, daržoves – tas, kurios tuo momentu bus šaldytuve.

Taigi, vienai porcijai reikės:

• 80 g (vieno ryšulėlio) udon makaronų
• 1 mažos morkos
• 4 – 5 pievagrybių
• 1/4 bet kurios spalvos paprikos
• saujos virtų krevečių
• 20 ml ryžių acto
• 1 v. š. medaus (nemėgstu, todėl dėjau agavos sirupą)
• 1/2 v. š. sojos padažo
• 1 – 2 cm šviežio imbiero gabaliuko
• 1 a. š. čili padažo
• sezamo aliejaus kepimui

Į mažą prikaistuvį pripilame vandens, įberiame druskos. Užkaičiame jį ant didelės ugnies.

Kol vanduo kaista, nulupame morkas ir pievagrybius, supjaustome juos ir papriką šiaudeliais. Įkaitiname keptuve, apkepiname joje morkas su pievagrybiais. Sudedame papriką ir krevetes, pakepiname tik tiek, kad sušiltų.

Kai prikaistuvyje užverda vanduo, sudedame makaronus ir verdame juos 2- 3 minutes (pasitikslinkite laiką ant pakuotės). Išvirusius makaronus nukošiame ir perpilame šaltu vandeniu.

Sudedame makaronus prie daržovių, minutę apkepiname. Kol makaronai kepa, puodelyje sumaišome actą, medų, sojos padažą ir tarkuotą imbierą. Supilame gautą padažą į keptuvę, gerai išmaišome ir valgome.

Skanaus :)

Receptas adaptuotas pagal “Food Babbles”.

Visą laiką galvojau, kad mėgstu gaminti ir fotografuoti, bet nemėgstu rašyti… Dabar, peržvelgus paskutinius įrašus atrodo kitaip :) Šiandien irgi su plepalais, bet gi negaliu nesudalyvauti, kai “Languota prijuostė” pabudo iš gilaus miego :) Vasario mėnesį Inga paskelbė temą – “Ką blogeris iš tikrųjų valgo”. Aš būčiau ne aš, jei nepabandyčiau spėti į traukinį paskutinę dieną ;)

Taigi ir ką aš iš tikrųjų valgau? Paskaičius tinklaraštį, gali susidaryti įspūdis, kad tik desertus ir blynus :) Galiu Jus patikinti, taip tikrai nėra. Tiesiog desertai yra tokie fotogeniški ir juos galima nupaveiksluoti tada, kai visi sotūs, laimingi ir nelaukia su šakute ir peiliu už nugaros :) O šiaip, aš valgau daug ką. Bet stengiuosi vadovautis principų – “kuo mažiau jau pagaminto maisto (pusfabrikačių) ir visokių E”.

Pašnekėsiu kaip kokia snobė, bet kuo toliau, tuo mano mitybos įpročiai gerėja. Studentavimo laikais buvo visko. Ir mišrainės iš prekybos centro, ir mėsainiai iš “restorano”. Bet kuo daugiau gaminau pati, tuo labiau pradėjau jausti tikro maisto skonį. Nors ir pradžioje viskas buvo ne taip blogai. Niekada nemėgau tortų iš parduotuvių. Labai ilgai galvojau, kad iš viso jų nemėgstu, kol nepradėjau kepti pati (nors sviestinių kremų iki šiol nepernešu…). Ir iš viso, buvau neteisingas vaikas, nes niekada nemėgau gazuotų gėrimų (fui, tie burbuliukai šaudantys į nosį :)

Dabar jau kurį laiką aš nedirbu ir sėdžiu namie su vaikais, todėl mano mityba labai priklauso nuo jų. Pusryčiams dažniausiai valgom košes, blynus arba kiaušinius. Blynus mūsų šeimyna labai mėgsta, todėl stengiuosi juos padaryti bent šiek tiek naudingus. Naudoju speltos miltus, pridedu kitų naudingų dalykų – jogurto, varškės, morkų, cukinijų, moliūgų.

Toliau pietūs. Sriubų aš iš tikrųjų nelabai mėgstu, verdu jas tik iš pareigos. 90% atveju verdu jas ne su mėsos, o su daržovių sultiniu (ir aišku be jokių stebuklingų kubelių). Ai, prisiminiau, vasarą labai mėgstu šaltibarščius :) Populiariausi pietų patiekalai, jau šimtą kartų gaminti, bet vis dar nepabodę: skandinaviški kukuliai (vadinami tiesiog kotletais), plovas, bulvių ir mėsos apkepas. Kai pietums ateina daugiau žmonių ir reikia kažko skanaus, greitai ir daug, gaminu kepsnelius su karamelizuotais svogūnais arba vištienos apkepą. Aišku, karts nuo karto ir paeksperimentuoju, pavykę eksperimentai pasiekia tinklaraštį, kiti lieka užmaršty. Kai pietaujam namie dviese su I. ir neturiu laiko/noro gaminti, pietūs gali būti tiesiog virtos/šviežios daržovės + grikiai/makaronai + kefyras. I. toks paprastas maistas patinka, man irgi.

Vakarienės būna labai skirtingos. Kartais tai, kas liko nuo pietų (pvz. plovą I. gali valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei), kartais varškėčiai arba virtinukai. Labai dažnai tiesiog pienas su kuo nors skaniu – mūsų pačių keptu keksiuku/pyragu/sausainiu arba bandele iš kepyklėlės.

Užkandžiauju aš labai retai. Kartais užsinoriu ko nors skanaus, tai atsilaužiu juodo šokolado gabaliuką (jo namie yra visada). O dažniausiai tarp valgių tiesiog geriu vandenį.

Oi, tiek jau prirašiau, ko dar nepaminėjau? Gėrimų. Dažniausiai geriu arbatą (žolelių, arba juodą su kuo nors, pvz. “Earl Grey”). Kava mane labai veikia, todėl ją geriu retai, nors jos kvapas man labai patinka. Kartais geriu kakavą, bet tą tikrą – išvirtą puode. Alkoholio dėl vaikų negeriu jau beveik keturis metus, bet taurę vyno mielai išgerčiau.

Tokį ilgą įrašą negalėjau palikti be recepto, be to ir Inga prašė pasidalinti paprastu/greitu/kasdieniu receptu, be kuriuo neįsivaizduoju savo virtuvės. Man tai būtų salotos. Labai mėgstu visokias daržoves, bet labiausiai mėgstu jas žalias (paskutinį kartą kai ruošiausi kepti moliūgą, pusę jo suvalgiau žalią…). Todėl beveik kiekvieną dieną (išskyrus žiemą, žiemą valgau burokėlius ir raugintus kopūstus) ant mano stalo galima pamatyti paprastas, bet tobulas salotas (geriau už jas gali būti tik pomidorais iš tėčio sodo su svogūnu ir grietine).

Taigi, ko reikia tobuloms salotoms?

Pagrindas. Vienas iš šių:

• kopūstas
• paprastos salotos
• Iceberg salotos
• kininis kopūstas

Priedai. Kiek tik nori/turi šaldytuve iš šių:

• pomidorai
• agurkai
• paprikos
• morkos
• ridikėliai
• avokadai
• gražgarstės
• svogūnų laiškai
• alyvuogės
• saulėje džiovinti pomidorai
• fetos sūris
• saulėgrąžų/moliūgų sėklos

Padažas (priklauso nuo daržovių kiekio):

• viena dalis acto/citrinos sulčių (actas tinka visoks – obuolių, vyno, balzaminis. Tik balzaminiam reikia mažiau cukraus)
• viena dalis cukraus/medaus/klevų sirupo
• dvi dalys vandens
• aliejaus

Pagrindą supjaustome smulkiomis juostelėmis (aš tam visada naudoju tarką). Jei naudojame kopūstą, tai įberiame druskos ir pamaigome jį rankomis, kad išsiskirtų sultys ir jis suminkštėtų.

Visus norimus priedus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Suberiame į dubenį prie pagrindo.

Sumaišome padažą. Paragaujame. Jis turi būti skanus, nei per saldus, nei per rūgštus. Pakoreguojame jį pagal savo skonį.

Daržoves apibarstome druska, pipirais. Supilame padažą, užpilame aliejaus. Išmaišome. Viskas :)

Smagu, kad rašydama tinklaraštį gaunu visokių įdomių pasiūlymų. Štai neseniai gavau laiškelį iš UAB „Novatus“ (jų internetinėje parduotuvėje galima nusipirkti daug smagių daiktų virtuvei ir ne tik). Tame laiške mums su sese siūlė išbandyti vieną iš jų parduodamų įrankių – SNAPI. Labai mėgstame bandyti ką nors naujo, todėl aišku – susitikome :)

Taigi, po poros dienų abi gavome po štai tokį serviravimo įrankį:

Internetinėje parduotuvėje jis aprašomas taip:

„Nusibodo ilgai ir nuobodžiai dėti salotas į lėkštę? O gal dažnai vargstate dėdami makaronus savo šeimos nariams? Mes siūlome Jums išeitį – praktišką ir inovatyvų virtuvės serviravimo įrankį! Juo lengvai patieksite maistą savo draugams, svečiams bei artimiesiems. Lengvas naudoti, patogus laikyti ir dėti. Tiesiog tobulas Jūsų pagalbininkas virtuvėje!“.

Išbandėme šį serviravimo įrankį tiekdamos salotas. Juo iš tikrųjų yra labai patogu įsidėti norimą porciją salotų į lėkštę. Žemiau pabandysime padaryti trumpą apžvalgą ir surašyti jo pliusus bei minusus :)

Pliusai:

• Labai patogu įsidėti norimą salotų/makaronų ar kito nelabai „patogaus“ maisto porciją. Be to, tai padaryti galima per vieną kartą, nes įrankis yra labai talpus.
• Galima greitai pavaišinti didelę draugų kompaniją.
• Lengvai plaunamas, nebijo indaplovės.
• Būna įvairių žaismingų spalvų.
• Turi patogų užraktą, todėl stalčiuje užima mažiau vietos.
• Su juo patinka žaisti vaikams :)))

Minusai:

• Su juo nesigauna salotų išmaišyti, o mes dažniausiai maišome ir tiekiame salotas su tais pačiais dideliais salotų šaukštais.
• Jei salotas gaminate porai žmonių, tai SNAPI gali tiesiog netilpti į Jūsų naudojamą dubenį. Bet jei kompanija didelė, problemų nekils.
• Taip pat, mums nepavyko įsidėti salotų į mažą dubenėlį, nes SNAPI yra pakankamai platus ir dalis salotų nukrito ant stalo. Patogiausia salotas dėti į plokščią lėkštę.
• Mums nesigavo pasemti iš dubens visų salotų. Likučiai liko nepasiekiami :)

Taigi, manome šis serviravimo įrankis puikiai tiks ir palengvins gyvenimą, jei Jūsų šeima yra pakankamai didelė arba mėgstate vaišinti svečius. Taip pat, jei virtuvėje turite pakankamai vietos :)

Sudomino? Norite džiaugtis šiuo įrankiu namie? “Receptų medžio” facebook paskiroje ieškokite konkurso ;)

Neseniai, savo praėjusio garbingo jubiliejaus proga, užsisakiau internete kelias kulinarines knygas. Laukiu nesulaukiu, kai galėsiu jas pavartyti. Ta proga, nusprendžiau, kad reiktų pasigaminti bent po kelis receptus iš dabar turimų knygų (nors iš tikrųjų, neturiu aš jų tai jau daug, kaip norėtųsi… ;)

Todėl, kai eilinį sekmadienį galvojau ką pagaminti pietums, atsiverčiau knygą “Tėčio receptai”. Ją parašė šaunus žmogus – Vygantas Tutlys, anksčiau rašęs, dabar deja neveikiantį tinklaraštį “www.skaniai.lt”. Vartant knygą, akys užkliuvo už recepto – “Marokietiški mėsos kukuliai”. Jis kaip ir visi toje knygoje esantys receptai – paprastas, bet su cinkeliu. Man labai patiko, tikrai gaminsiu jį dar ne kartą, tik gal kukulius gaminsiu ne vien iš jautienos (žinau, žinau, kad taip sveikiau), o iš maišytos mėsos, pvz. pagal šį receptą (tik prieskonius pakeisiu).

Kukuliams reikės:

• 350 g maltos jautienos (aš dariau iš 500 g)
• 1/2 a. š. maltų kuminų
• 1 a. š. maltos saldžiosios paprikos
• 1 v. š. kapotų petražolių arba mėtų (deja, neturėjau)
• druskos

Padažui reikės:

• 800 g pomidorų savo sultyse (geriausiai smulkintų)
• 1 a. š. maltų kuminų
• 2 a. š. maltos saldžiosios paprikos
• 1 didelio svogūno
• druskos
• maltų juodųjų pipirų

Sukapojame petražoles. Visus kukuliams reikalingus produktus sudedame į dubenį ir gerai išmaišome. Formuojame graikinio riešuto dydžio kukulius ir sudedame juos ant lėkštės.

Į įkaitintą keptuvę įpilame šiek tiek aliejaus, sudedame kukulius ir vartydami apkepame juos iš visų pusių. Apkepusius, išimame iš keptuvės ir sudedame į lėkštę.

Į likusį aliejų sudedame smulkiai supjaustytą svogūną, apkepame kol taps permatomi ir minkšti. Įberiame kuminus ir maltas paprikas, maišydami pakepiname apie minutę.

Supilame smulkintus pomidorus, uždengiame dangčiu ir užviriname. Pagal skonį įberiame druskos, pipirų ir sudedame kukulius. Sumažiname ugnį, uždengiame ir troškiname apie 10 minučių.

Svarbiausia ir skaniausia šio patiekalo dalis yra padažas, kurio gaunasi daug, tik mano nuotraukose kažkodėl to nesimato :)

Skanaus :)

Receptas iš knygos “Tėčio receptai”.

Manau, ne aš viena susiduriu su visokiausiu likučių sunaudojimo problema. Juk kartais būna, kad pavyzdžiui prisiviri per daug grikių ir kitą dieną jų valgyti jau nebesinori… Tokiais atvejais, puiki išeitis – veganiški grikių kepsneliai.

Jei nesate veganai ir norite, kad kepsneliai būtų dar sotesni, galite vietoje krakmolo ir vandens, įmušti vieną kiaušinį, patiekalas gausis toks pats skanus :)

8 kepsneliams reikės:

• 1 stiklinės vandens ir 1/2 stiklinės grikių kruopų (arba 1 – 1,5 stiklinės jau išvirtų kruopų)
• 1/2 stiklinės kepintų saulėgrąžų
• žiupsnelio druskos
• 3 šakelių petražolių
• 1 ir 1/2 v. š. krakmolo
• 1 ir 1/2 v. š. kvietinių miltų
• 2 v. š. vandens

Jei virtų grikių neturite, mažame prikaistuvyje užkaiskite vandenį, įberkite druskos ir suberkite praplautas grikių kruopas. Sumažinkite ugnį iki minimumo, uždenkite prikaistuvį dangčiu ir virkite, kol visas vanduo susigers į kruopas (nekilnokite dangčio). Išvirusius grikius atvėsinkite.

Atvėsusius grikius sumaišykite su kepintomis saulėgrąžomis, žiupsneliu druskos, kapotomis petražolėmis, miltais, krakmolu ir vandeniu (vietoje krakmolo ir vandens, galite įmušti vieną kiaušinį). Viską gerai išmaišykite. Iš gautos masės formuokite kepsnelius ir kepkite aliejuje.

Iškepusius sudėkite ant popierinių servetėlių tam, kad susigertų nereikalingi riebalai. Ragaukite su šviežių daržovių salotomis bei grietinės ir sviesto padažu.

Receptą, kartu su Jule ruošėme žurnalo “°C” pavasario numeriui.

Jei žiūrint pro langą visai neatrodo, kad lauke vasara, reikia pabandyti ją prisišaukti :) Vienas iš būdų – išsikepti mėsainių (keptuvė tam irgi puikiai tiks), išeiti į balkoną ar terasą, apsikloti pledu ir įsivaizduoti, kad esate kur nors gamtoje :) O jei Jums vis dėlto pasisekė ir oras tinkamas piknikui – išsikepkite mėsainių lauke ant grotelių :)

Praeitais metais, aš jau publikavau vieną mėsainių receptą. Jie buvo skanūs, bet ne idealūs, todėl šiais metais ieškojau naujų idėjų. Bandelės, keptos namie, tikrai pakelia mėsainius į aukštesnį lygį! Negražu girtis, bet man šios bandelės tiesiog tobulos! Minkštos, puikiai iškilusios, bet tuo pat metu pakankamai tvirtos ir kvapnios! Viena likusi bandelė pragulėjo pusę dienos ant stalo, bet liko tokia pat minkšta ir skani. Maišelyje, manau sulauktų ir kitos dienos. Jos puikiai tiktų ne tik mėsainiams, bet ir kitiems sumuštiniams, netgi saldiems. Mėsos paplotėliai pagal Mindaugo receptą taip pat gavosi nuostabūs – kvapnūs ir sultingi! :) Mane suintrigavo jų gaminimo būdas, tik teko paplotėliuose viskį keisti sultiniu, nes mėsainius valgė ir vaikai.

Tik vieną trukumą turėjo šis mėsainis – per gardžiai kvepėjo, todėl nesulaukė normalios fotosesijos :)

8 didelėms bandelėms reikės:

• 3 v. š. (~45 ml) šilto pieno
• 1 stiklinės šilto vandens
• 2 a. š. sausų arba 20 g šviežių mielių (dariau su šviežiomis)
• 2 ir 1/2 v. š. cukraus
• 1 didelio kiaušinio
• 3 stiklinių 550D tipo miltų
• 1/3 stiklinės 450D tipo miltų
• 1 ir 1/2 a. š. druskos
• 30 g sviesto
• 1 kiaušinio aptepimui
• sezamo seklų pabarstymui (deja, pamiršau nusipirkti)

Mieles sumaišykite su trupučiu pieno ir cukrumi, maišykite tol kol mielės ištirps. Atidėkite 5 – 10 minučių, kol mielės pradės burbuliuoti. Supilkite likusį pieną ir vandenį, išmaišykite.

Dideliame dubenyje sumaišykite miltus ir druską. Supjaustykite sviestą mažais gabaliukais ir trinkite kartu su miltais tarp pirštų, kol neliks didelių sviesto gabaliukų ir visa masė taps panaši į duonos trupinius. Supilkite į miltus lengvai išplaktą kiaušinį, mielių bei pieno mišinį ir užminkykite tešlą. Išverskite tešlą ant lengvai miltuoto paviršiaus ir minkykite dar apie 10 minučių, kol tešla taps elastinga ir nelips prie rankų.

Suformuokite iš tešlos kamuolį, įdėkite į miltais apibarstytą dubenį, uždenkite drėgnu rankšluosčiu, arba maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje kilti (~ 1 – 2 val.). Tešla turėtų pakilti beveik dvigubai.

Iškilusią tešlą padalinkite į 8 lygias dalis. Iš kiekvieno gabaliuko suformuokite apvalią, šiek tiek paplokščią bandelę ir sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos (aš kepiau per dvi skardas, nes nenorėjau, kad bandelės suliptų). Uždenkite bandeles aliejumi patepta maistine plėvele arba drėgnu rankšluosčiu ir vėl palikite kilti vieną, dvi valandas arba kol bandelės dvigubai padidės.

Orkaitės apačioje pastatykite kepimo formą su vandenių ir įkaitinkite ją iki 200 laipsnių. Kiaušinį išplakite su šlakeliu vandens, aptepkite bandeles, pabarstykite sezamo sėklomis ir kepkite jas apie 15 minučių.

Bandelių receptas iš “Smitten kitchen”.

Mėsos paplotėliams reikės (jų gavosi daugiau nei 8, bet likusius skaniai suvalgėm vienus):

• 1 kg maltos jautienos per pusę maišytos su kiauliena (originale tik jautenos)
• 2 mažų svogūnų
• saujos šviežių čiobrelių
• 3 skiltelių česnako
• 50 ml sultinio (originaliame recepte buvo viskis)
• 1 v. š. su kaupu džiuvėsėlių
• 1 v. š. garstyčių
• 1 a. š. Vusterio padažo
• druskos
• pipirų

Visus produktus, išskyrus mėsą (svogūnus, česnako skilteles, sultinį, džiuvėsėlius, čiobrelio lapelius, garstyčias ir Vusterio padažą) sudėkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite iki vientisos masės. Gautą masę supilkite į mėsą. Įberkite druskos, pipirų,  viską gerai išmaišykite ir palikite bent valandai marinuotis.

Suformuokite paplotėlius, juos šiek tiek išmuškite, kad mėsa geriau sukibtų ir palikite 10 minučių pailsėti. Kepkite keptuvėje su trupučiu aliejaus arba ant grotelių.

Receptas adaptuotas iš Mindaugo tinklaraščio “Bon appetit!”.

Mesainiams reikės:

• pomidorų
• agurkų
• salotų lapų
• svogūnų laiškų
• indelio (300g ) natūralaus jogurto
• 2 v. š. pomidorų padažo (man labai skanus su keptomis paprikomis)
• 2 v. š. majonezo

Padažą šį kartą sumaišiau iš to, kas buvo šaldytuve – jogurto, pomidorų padažo ir majonezo. Mums patiko :) Toliau viskas labai paprasta. Dar šiltą bandelę perpjaukite per pusę, aptepkite padažu, sudėkite mėsos paplotėlį ir mėgstamas daržoves. Uždenkite antra bandelės puse.

Skanaus! :)

Tikriausiai ne visi žino, bet birželio 14d. yra minima kaip tarptautinė tinklaraštininkų diena. Jau trečius metus iš eilės “Kulinarijos studijoje” organizuojamas šios puikios progos šventimas ir man pasisekė visus tris kartus ten sudalyvauti :) Šį kartą pavaizduosiu tinginę ir plačiau apie renginį nerašysiu, nes jį jau puikiai aprašė kiti dalyviai:

Beata iš “Braškių su pipirais”

Indrė iš “Gėrimų ir patiekalų magijos”

Ineta iš “Gamyklėlės”

Skirmantė iš “Impossible is nothing”

Vilma iš “Kulinarijos laboratorijos”

Pasakysiu tik, kad buvo be galo smagu visas pažįstamas ir dar nepažįstamas pamatyti ir pabendrauti! :)

Aš per vakarėlį gaminau pomidorų džemą. Nuotrauka Jurgos.

Bet, tai dar ne viskas. Šiais metais, Jolita iš “Surfing the world cuisine” organizavo virtualų vakarėlį! Skubu jame sudalyvauti ir aš. Vaišinkitės – kiaulienos nugarinės suktinukai su grybais ir ne tik ;) Argi ne simboliška, šio recepto išmokau taip pat “Kulinarijos studijoje” per itališkos virtuvės pamokėlę. Atkreipkite dėmesį, koks įdomus suktinukų kepimo būdas. Taip pagaminta mėsa lieka labai sultinga :)

Vienai porcijai reikės:

• 150g kiaulienos nugarinės
• 1 griežinėlio vytinto kumpio
• kuokšto gražgarsčių
• saujos voveraičių
• saujos baravykų
• saujos pievagrybių ar kitų, norimų grybų
• 3 skiltelių česanko
• 1 nedidelio mėlynojo svogūno
• 300ml raudonojo vyno
• 1 v. š. cukraus
• druskos, pipirų
• prieskoninių žolelių (čiobrelių, rozmarino)
• 10 g sviesto
• 100g makaronų

Kiaulienos nugarinę išmušame, pabarstome prieskoniais, dedame ant mėsos vytintą kumpį, gražgarstę ir susukame vyniotinį. Paruoštą suktinuką susukame į kepimo popierių (padarome iš jo kažką panašaus į saldainį) ir trumpai apkepame sausoje keptuvėje iš visų pusių.

Baigiame kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepdami apie 8 minutes.
Grybus apkepame keptuvėje su nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus, česnako skiltele ir prieskoninėmis žolelėmis.
Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje su šaukštu alyvuogių aliejaus.
Padažui svogūnus, likusius česnakus ir prieskonines žoleles apkepame puode su aliejumi, beriame cukrų, pilame vyną ir gariname. Perkošiame ir sutirštiname sviestu (į kaitinamą nuovirą po truputį, maišant dedame sviestą).

Skanaus! :)

Kitos vakarėlio dalyvės:

Jolita iš “Surfing the world cuisine”.

Neringa iš “Neringos blogo”.

Ilona iš “Skanaus gyvenimo”.

Asta iš “Saulėtos virtuvės”.

Eglė iš “Skruzdeliukų skveruose”.

Skirmantė iš “Impossible is nothing”.

Renata iš “Valgome Europą”.

Dalia iš “Septynių virtienių”.

Indrė iš “Gėrimų ir patiekalų magijos”.

Dovilė iš “DR food blog”.

Violeta iš “Violetos kambariuko”.

Rūta iš “Lietuvos virėjos”.

Tikiuosi, nieko nepamiršau :) Dar kartą, su tiklaraštininkų diena! :)

Visos žiniasklaidos priemonės praneša, kad šiandien švenčiama “Europos diena”. Neatsilieku ir aš, bei siūlau paskanauti vienos pirmųjų ES šalių – Belgijos salotas :)

Išgirdę frazę „Belgijos virtuvė“, pirmiausia, matyt, pagalvojame apie belgiškus vaflius, keptas bulvytes su įvairiais padažais ir, aišku, šokoladą. Visi šie patiekalai turistų Belgijoje laukia bene kiekvienoje užeigoje ar kavinėje. O ką gi gamina belgų šeimininkės? Vienas iš plačiai žinomų patiekalų – Lježo salotos. Sotus, tikras, naminis maistas, kuris tiks ne tik belgų, bet ir lietuvių skrandžiams.
Kadangi Belgijoje yra trys oficialios kalbos – olandų, prancūzų ir vokiečių, linkime Jums Eet smakelijk! Bon appétit! Guten Apetit!

2 porcijoms reikės:

• 4 vidutinių bulvių (250 g)
• 100 g šparaginių pupelių
• 100 g rūkytos šoninės
• 1 mažo svogūno (40g)
• 1 v. š. obuolių acto

Bulves nulupkite, supjaustykite vidutiniais gabaliukais, sudėkite į verdantį vandenį ir virkite apie 15 minučių. Jos turi būti minkštos, bet ne byrančios. Nupilkite vandenį.

Šparagines pupeles trumpai apvirkite.

Šoninę supjaustykite plonomis juostelėmis ir kepkite ant vidutinės ugnies, kol gražiai apskrus ir išskirs visus riebalus.

Išimkite šoninę iš keptuvės taip, kad liktų kuo daugiau riebalų. Padidinkite ugnį ir sudėkite į keptuvę bulves ir šparagines pupeles. Maišydami kepkite, kol bulvės gražiai apskrus iš visų pusių.

Išimkite iš keptuvės bulves bei pupeles ir sudėkite į dubenį. Svogūną smulkiai supjaustykite ir apkepinkite keptuvėje likusiuose riebaluose. Kai svogūnai apskrus, supilkite į keptuvę obuolių actą, išmaišykite.

Į dubenį su bulvėmis sudėkite keptus svogūnus ir šoninę. Išmaišykite. Valgykite salotas dar šiltas.

Skanaus :)

Balandį pasiekiau antirašymo rekordą – vienas įrašas per mėnesį. Tikiuosi, ateity šis rekordas sumuštas nebus :) O kol blogas tyli, mano gyvenimas bėga toliau. Be darbo, laiko praleidimo su mažąja I. ir miego, paskutiniu metu įvyko daug kitų smagių dalykų. Pvz.: išvyka į gamtą su kolegėmis iš žurnalo “°C” (ir aišku, pasiruošimas naujam vasaros numeriui), pietūs naujai atsidariusiame restorane “Lauro lapas” (dienos pietūs jame – puiki galimybė už prieinamą kainą susipažinti su rafinuotesne, aukštos kokybės virtuve) ir kiti maži džiaugsmai kartu su šeima :)

Pastebėjau, kad paskutiniu metu gaminu labai paprastus patiekalus. Grįžus iš darbo, nesinori daug laiko sukiotis virtuvėje. Bet jei patiekalai greitai pagaminami, tai tikrai nereiškia, kad jie neskanūs, ar nusibodę. Vienas iš tokių patiekalų – vištiena su keptomis paprikomis. Šis receptas geras dar ir tuo, kad ji galima pasigaminti ir gamtoje. Vištiena ir paprikos puikiai iškeps ant grotelių.

3-4 porcijoms reikės:

• 500 g vištienos krutinėlės vidinės dalies
• 1 v. š. sojos padažo
• 1 v. š. balzaminio acto
• 1 a. š. cukraus
• 1 v. š. aliejaus
• 2 v. š. miltų
• 2 raudonųjų paprikų
• 100 g fetos sūrio
• žiupsnelio druskos
• šviežiai maltų juodųjų pipirų

Mažame indelyje sumaišome sojos padažą, balzaminį actą, cukrų ir aliejų. Gautu padažu užpilame vištieną, išmaišome ir paliekame dešimčiai minučių pasimarinuoti (tuo metu, galime užstatyti virti garnyrą, pvz. ryžius arba bulves).

Orkaitę įkaitiname iki 220 laipsnių (jei yra galimybė, paliekame tik viršutinį kaitinimą). Paprikas supjaustome į keturias dalis, aptepame aliejumi ir dedame į skardą odele į viršų. Kepame 10-15 minučių. Paprikų odelė turi atsiskirti nuo minkštimo, gali netgi pajuoduoti.

Pasimarinavisią vištieną, apvoliojame miltuose. Įpilame į keptuvę aliejų ir kaitiname ją ant didelės ugnies. Trumpai apkepiname vištieną iš abiejų pusių. Ji neturi būti žalia viduje, bet turi likti sultinga.

Nuo iškeptų paprikų nulupame odeles, supjaustome paprikas juostelėmis. Kartu su supjaustytu fetos sūriu sudedame į dubenį, apibarstome druska, pipirais ir įpilame šlakelį aliejaus. Išmaišome.

Supjaustome vištieną ir patiekiame kartu su keptomis paprikomis (jei norisi sočiau, tai ir kartu su bulvėmis, ar ryžiais).

Skanaus :)