Gali nuskambėti keistai, bet aš tik neseniai atradau receptą/algoritmą pagal kurį man (dabar jau visada) gaunasi puikūs lietiniai. Tol, kol atradau šį receptą daug eksperimentavau, bandžiau kepti pagal kitų receptus ir iš akies… Blynai gaudavosi tai per minkšti ir blogai apsiverčiantys, tai per stori, tai suplyšdavo bevartant… Neslėpsiu, buvo ir keli receptai, pagal kuriuos blynai gaudavosi puikiai. Bet taip norėjosi išmokti juos kepti “iš akies”, o ne sveriant kiekvieną miltų gramą…

Bet pagaliau man pavyko! Po daugelio eksperimentų, suderinus mano močiutės ir vyro (tai antras patiekalas, kurį jis moka gaminti be rūgštynių sriubos) patarimus, aš supratau, kaip išsikepti blynus, kurie man visada patinka ir pavyksta :) Taigi, pasidalinsiu savo atradimais, o Jūs pasidalinkit savo slaptais triukais. Parašykit, kaip Jūs kepate lietinius :)

Vienai porcijai reikės:

• 1 kiaušinio
• 1 a. š. cukraus
• žiupsnelio druskos
• 2 v. š. su kaupu miltų (paskutiniu metu labai pamėgau speltos)
• 100 ml pieno
• 1/2 v. š. aliejaus

Užrašiau apytikslias proporcijas, bet nesivadovaukit jais aklai, o perskaitykit viso proceso aprašymą ir pasistenkit tai daryti iš akies :)

Taigi, paimame didelį dubenį ir įmušame į jį tiek kiaušinių, kiek žmonių ruošiamės pamaitinti. Įberiame tiek pat arbatinių šaukštelių cukraus, žiupsnelį druskos ir gerai išmaišome. Nerekomenduoju to daryti elektriniu plaktuvu, nes mums reikia tik išmaišyti kiaušinius iki vienalytės masės, o ne suplakti iki burbulų. Lietinių tešloje burbuliukai tik trukdo, nes blynai gaunasi skylėti ir ne tokie minkšti. Man labiausiai patinka tai daryti rankiniu plaktuvu (tokiu, kaip nuotraukoje žemiau), bet tai galima padaryti ir tiesiog šakute.

Po kaupiną šaukštą beriame miltus (po du žmogui) ir maišome tešlą. Jį turi gautis pakankamai tiršta (subėrus visus miltus jau turi sunkokai maišytis) ir be gumuliukų. Atrodytų daug maž taip:

Plona srove pilame pieną (~ 100 ml žmogui) ir maišome tol, kol tešla taps vienalytė ir skysta. Kuo skystesnė bus tešla, tuo plonesni gausis blynai. Supilame aliejų ir dar kartą gerai išmaišome (taip, kad aliejus neplaukiotų viršuje, o pasiskirstytų po visą tešlą). Paliekame tešlą bent 10 minučių pailsėti (per tą laiką padengiame stalą, užsiplikome arbatos).

Keptuvę įkaitiname ant karštesnės, nei vidutinė ugnies (mano kaitlentė elektrinė, tai aš kepu ant 7 iš 9). Pirmam blynui įpilame šiek tiek aliejaus ir juo ištepame keptuvę (aš naudoju konditerinį teptuką, bet galima tai padaryti ir tiesiog popierinio rankšluosčio gabaliuku). Aliejus turi tik ištepti dugną, bet neturi likti jo balos :)

Kai keptuvė įkaista (galite tai patikrinti, įlašinę kelis lašus vandens, nuo jų keptuvė turi pradėti šnypšti), paimame ją į kairę ranką,  į dešinę ranką pasiimame samtį, pasemiame juo tešlos (kiek tiksliai, priklauso nuo keptuvė ir samčio dydžio, aš pilu šiek tiek daugiau nei pusę). Pilame tešlą į keptuvės vidurį ir vartome, kad ji plonu sluoksniu pasklistų po visą dugną. Šiame žingsnyje Jus gali užklupti kelios problemos. Pabandysiu jas ir jų priežastis surašyti:

1. Problema: tešla nelimpa prie keptuvės ir slysta dugnu, kai vartote keptuvę. Priežastis: keptuvė per mažai įkaitusi, todėl tešla nespėja kepti ir kibti prie dugno.
2. Problema: tešlos neužteko visam keptuvės dugnui. Priežastis: viena iš dviejų, arba tešla per tiršta ir blynas gaunasi per storas, arba į samtį įpylėte per mažai tešlos.
3. Problema: blynas gavosi per storas. Priežastis: ir vėl gi viena iš dviejų, arba tešla per tiršta, arba į samtį įpylėte per daug tešlos.

Kai blyno kraštai pradeda tamsėti, laikas jį apversti. Plona mentele pakelkite vieną iš blyno kraštų, įkiškite mentelę iki blyno vidurio ir staigiu judesiu apverskite. Jei to padaryti nepavyko ir blynas suplyšo, reiškia, kad arba blynas dar nebuvo tinkamai iškepęs (apie tai bylotų jo šviesi apačia), arba blynas buvo per storas ir pradėjus ruduoti kraštams, vidurys iškepti dar nespėjo.

Apverstą blyną trumpai apkepame iš kitos pusės ir išimame iš keptuvės.

Kepant kitus blynus, keptuvės aliejumi tepti nebereikia. Užtenka samčiu kelis sykius permaišyti tešlą, kad aliejus joje būtų gerai pasiskirstęs ir to pilnai užteks.

Blynais skaniausi ką tik iš keptuvės, todėl mūsų šeimoje jie kepami ir valgomi lygiagrečiai. Jei vis dėlto norite pradžioje juos visus iškepti ir tik paskui suvalgyti, dėkite juos vieną ant kito, bet jokiu būdu niekuo neuždenkite. Uždengti jie aišku, ilgiau išliktų karšti, bet ir sudrėktų. O juk traškūs blynų krašteliai tokie skanūs ;)

Tikiuosi, šis įrašas buvo naudingas. Skanaus :)

“Findusas šventė savo gimtadienį triskart per metus, tiesiog taip buvo linksmiau. Kiekvieną kartą ta proga Petsonas iškepdavo jam blynų tortą.”
Sven Nordqvist “Petsono tortas”

Deja, nei aš pati, nei mano tinklaraštis, nešvenčiame gimtadienio triskart per metus (o gal kaip tik gerai, būčiau jau sena sena…). Bet šiuo metu, Petsono ir katino Finduso nuotykiai yra skaitomiausios knygos mūsų namuose. Todėl trečiojo tinklaraščio gimtadienio proga ne kas kitas, o Petsono blynų tortas. Juk trys tai dar taip mažai :)

Jau tikriausiai pastebėjote, kad kulinarinių tinklaraščių gretose siaučia naujas virusas – žaidimas “Vienuolika”. Nesu visokių grandininių laiškų mėgėja, todėl toliau šio viruso neplėsiu. Be to, man atrodo, kad galimybę sudalyvauti gavo jau visi norintys (jei kas negavo, rašykit, sugalvosiu ir Jums 11 klausimų). Bet, man labai smagu skaityti kitų įrašus ir sužinoti šiek tiek daugiau apie žmones, kurių tinklaraščius skaitau. Todėl gimtadienio proga, nusprendžiau atsakyti į klausimus. Gal kam nors bus įdomu artimiau su manimi susipažinti :)

Vienuolika atsitiktinių faktų apie mane:

1. Esu uždaras žmogus. Nuoširdžiai bendrauti pradedu tik nors šiek tiek pažinus žmogų.
2. Iki šiol džiaugiuosi, kad pradėjau rašyti tinklaraštį. Jis į mano gyvenimą įnešė tiek naujo ir įdomaus, tiek daug naujų pažįstamų ir bendraminčių.
3. Esu visiška tiksliukė. Baigiau informatiką. Mūsų grupėje buvo 25 vaikinai ir 6 merginos. Kurse tokių grupių buvo penkios. Todėl logiška, kad ten ir susiradau sau vyrą :)
4. Kartu su vyru labai mėgstam stalo žaidimus. Neskaičiavau, bet mūsų kolekcijoje jų yra tikrai daugiau nei 50…
5. Persikrausčiusi į naują butą, galvojau, kad jame labai didelė virtuvė. Dabar jau ir joje nebetelpu :)
6. Gaminti labiausiai mėgstu viena arba su mažosios I. pagalba.
7. Niekada nesu ragavus “macaroons”.
8. Labai dažnai šypsausi ir fiziškai nemoku rėkti ant žmonių.
9. Labai mėgstu jūra, todėl jei negalėčiau gyventi Vilniuje, savo namais pasirinkčiau Klaipėdą.
10.  Labai mėgstu visokiausius miltinius patiekalus. Žinau, kad tai nėra pats sveikiausias maistas, todėl paskutiniu metu stengiuosi kuo daugiau naudoti speltos miltus ir taip save raminu ;)
11. Prieš rašydama faktus apie save, atsakiau į kitus tinklaraštininkų užduotus klausimus, todėl nesugalvoju ką dar parašyti :)

Gavau net du kvietimus dalyvauti žaidime, todėl atsakau į visus pateiktus klausimus :)

Viktorijos klausimai:

1. Kokius mokslus pabaigėte? Ir kokioje profesijoje dirbate?

Baigiau informatikos magistrą, toje srityje ir dirbu, esu programuotoja. Nežinau, kas man vienuoliktoje klasėje šovė į galvą, kai sugalvojau ten stoti, bet savo pasirinkimu esu labai patenkinta :)

2. Kokia kamera fotografuojate? Kas lėmė šį pasirinkimą? Kokia mėgstamiausia fotografijų tema?

Fotografuoju su Nikon D90. Taip jau gavosi, kad kol neturėjau savo veidrodinio fotoaparato, galėjau skolintis šį modelį. Prisijaukinau jį, todėl ir sau tokį patį nusipirkau (oi ne, vyras padovanojo ;). Tik objektyvą dabar naudoju ne KIT’inį, o 50mm.

3. Kas yra jūsų kulinarinio tinklaraštinkiškumo motyvacija (kas skatina rašyti, kodėl tai darote)?\

Didžiausia motyvacija yra tai, kad man patinka gaminti ir noriu turėti visus išbandytus ir patikusius receptus vienoje vietoje. Aišku, labai džiugu, kai mano receptai būna naudingi ir dar kam nors be manęs :) Be to, tinklaraštis yra puikus saviraiškos ir komunikavimo su bendraminčiais būdas.

4. Kokią periodinę spaudą prenumeruojate sau ir kokią šeimos nariams?

Jau seniai prenumeruoju žurnalą “Virtuvė. Nuo… Iki…“. O prieš savaitę nusprendžiau sau pasidovanoti žurnalo “GoodFood” prenumeratą, kitais metais pamatysiu, ar vertėjo. Vyras prenumeruoja “Atgimimą“. O vaikai dar maži, todėl skaito knygas, žurnalai ir laikraščiai jų dar nelabai domina.

5. Kokius žinote lietuviškus publikuojamus ar Internetinius kulinarinius žurnalus? Kokius skaitote?

Be abejo žinau ir skaitau internetinį žurnalą “Debesys“, nes ir pati dalyvauju jo veikloje. Taip pat, skaitau begale lietuviškų kulinarinių tinklaraščių. Nesiimu jų vardinti, nes tikrai ką nors pamiršiu :)

6. Įsivaizduokite: jūsų gimtadienis, mylimas žmogus nori jums paruošti/užsakyti vakarienę. Kokių patiekalų ir gėrimų norėtumėte šia ypatinga proga?

Sunku nuspręsti, koks turėtų būti pagrindinis patiekalas, bet desertas būtinai turi būti labai šokoladinis. Visi namiškiai žino, kad pavyzdžiui geriausi ledai yra šokoladiniai su šokolado gabaliukais ir aplieti šokoladu :)

7. Kokiems patiekalams dažniausiai jaučiate troškimą (craving) … arba Kokio maisto troškimas prikelia vidury nakties iš lovos ir priverčia praverti šaldytuvo duris?

Vidury nakties kartais atsikeliu tik vandens atsigerti… Kol miegu, valyti nesinori, o ir prabudus pasijuntu išalkusi tik po geros valandos… Dienos metu, troškimą dažniausiai jaučių jau aprašytam šokoladui. Tik ne pieniškam, o juodam ir su kuo daugiau kakavos.

8. Kokioje pasaulio vietoje norėtumėte gyventi? Kodėl?

Norėčiau gyventi ten, kur ir gyvenu – Lietuvoje. Man čia gera. Bet pakeliauti norėčiau po visą pasaulį. Įdomu visur, kur dar nebuvau.

9. Kokio ilgumo yra jūsų kulinarinis stažas?

Sukiojausi virtuvėje nuo vaikystės, bet daugiau žiūrėdavau, nei darydavau pati. Rimčiau pradėjau domėtis nuo tada, kai nusprendžiau rašyti tinklaraštį. Reiškia, ne toks jau jis ir didelis :)

10. Kas jūsų nuomone yra “kulinarinė nuodėmė”?

Žodis nuodėmė man asocijuojasi su blogais dalykais. Todėl manau, nuodėmė yra tokie dalykai, kaip visu patiekalų skaninimas “Vegeta”, arba sultinio kubelių naudojimas (ekologiški nesiskaito ;)

11. Trys jūsų mėgstamiausi kulinariniai autoriai (gali būti knygos, TV laidos vedėjai, tinklaraštininkai). Kas jie?

Mėgstamų tinklaraščių ir knygų turiu daug, bet pirmi atėję į galva yra šie:

1. “Smitten Kitchen” – paprasti, bet neprasti receptai, kurie visada pavyksta (neseniai pasirodė ir knyga).
2. “Pure vegetarian” – puikios nuotraukos ir savotiškas, jaukus požiūris į maistą.
3. “Chadeyka” – nes ten tiek kepinių ir saldumynų… O juos gaminti aš mėgstu labiausiai.

Klausimai iš tinklaraščio “Skanios mintys“:

1. Ar griūti į sniegą smagiau nei į rudeninių lapų krūvą?

Vienareikšmiškai taip.

2. Šokoladas ar karamelė? Ar abu?

Šokoladas. Kaip jau rašiau, geriausia juodas.

3. Ar norėtum pakeliauti po pasaulį autostopu?

Man tai per didelė avantiura. Mėgstu keliauti, bet patinka keliones planuoti ir žinoti kur būsiu rytoj. Be to, matyt jau senatvė atėjo, norisi bent minimalaus komforto :)

4. Koks Tavo mėgstamiausias filmas?

Labai mėgstu senas komedijas, tokias kaip “Šuriko nuotykiai”. O iš šiuolaikinių, labai patiko “Inception“.

5. Ar ryžtumeis atsistoti ant skardžio krašto, pritūpti ir ištiesti vieną koją į priekį?

Visą laiką galvojau, kad aukščio nebijau. Ir oro balionu norėčiau paskraidyti. Bet tiek padaryti nesiryžčiau. Nepasitikiu savo kojomis, o gal sudrebės :)

6. Ką labiau mėgsti: kepti pyragus ar mėsos kepsnius?

Ir vėl vienareikšmiškas atsakymas – pyragus. Tinklaraščio statistiką liudija tą patį. Keista ir kaip aš pati iki šiol netapau panaši į pyragėlį ;)

7. Cukraus vata – taip ar ne?

Nesiginčysiu, nostalgiškus prisiminimus ji sukelia, bet dabar tai jau atrodo per daug saldus ir nenaudingas maistas (ir vėl ta senatvė prašneko).

8. Ar dažnai juokiesi taip, kad skaudėtų šonus?

Esu baisiai santūrus žmogus, retai taip nuoširdžiai juokiuosi. Bet šypsausi dažnai :)

9. Jei paslystum ir netyčia padarytum špagatą, susilaužytum dubenkaulį ar tai nesudarytų jokių nepatogumų?

Tikiuosi, kad vaikystėje ilgus metus lankyti pramoginiai šokiai apsaugotų nuo kaulų lūžių…

10. Iki kada tikėjai Kalėdų Seneliu?

Hm… Negi jo iš tikrųjų nėra? ;)

11. Ledai žiemą. Gerai, blogai, šalta, nuostabu.. Kokia Tavo nuomonė? :)

Nuostabu jei sėdi namie ant sofos, apsiklojusi šiltu pledu ir žiūri pro langą į krentančias snaiges. Blogai, jei bandai juos valgyti lauke prie -20 :)

Blynams reikės:

• 50 g sviesto
• 1 didelio banano (jį sutrinus, turėtų gautis 1/2 stiklinės košės)
• 1 stiklinės pieno
• 3/4 stiklinės miltų (95 g)
• 4 didelių kiaušinių
• 2 v. š. rudojo cukraus (25 g)
• 1 a. š. vanilinio cukraus
• žiupsnelio druskos
• 1/2 a. š. malto cinamono
• 1/4 a. š. tarkuoto muskato riešuto
• žiupsnelio maltų gvazdikėlių

Kremui reikės:

• 225 g kreminio sūrio (naudojau mascarpone)
• 1 ir 1/2 stiklinės tiršto natūralaus jogurto (345 g)
• 1/3 stiklinės cukraus (65 g)
• 1/2 a. š. vanilinio cukraus

Karameliniam viršui reikės:

• 1/2 stiklinės riebios grietinėlės (125 ml)
• 1/4 stiklinės rudojo cukraus (50 g)
• 15 g sviesto
• 1/2 stiklinės skrudintų migdolų (50 g)
• 1/2 a. š. vanilinio cukraus

Kepame blynus:

Bananus sutrinkite šakute arba elektriniu plaktuvu iki vientisos masės. Supilkite tirpintą sviestą, suplakite dar kartą. Sudėkite visus likusius produktus, gerai išmaišykite, kad neliktų gumulų. Supilkite tešlą į dubenį, uždenkite maistine plėvele ir padėkite į šaldytuvą bent valandai (galima ir per naktį). Pastovėjusi tešla sutirštės, todėl prieš kepdami blynus, ją dar kartą išmaišykite. Iš gautos tešlos iškepkite lietinius, kiekvienam blynui naudodami apie 1/4 stiklinės tešlos. Blynai gaunasi minkšti, todėl verskite juos labai atsargiai.

Gaminame kremą:

Kreminį sūrį išplakite iki standumo, dalimis (apie 1/2 stiklinės per kartą) įmaišykite jogurtą. Suberkite paprastą ir vanilinį cukrų, dar kartą viską išplakite iki standumo. Aš naudojau ne tirštą graikišką, o paprastą natūralų jogurtą, todėl mano kremas nesigavo labai standus ir pjaustomas tortas pradėjo “čiuožti”.

Surenkame tortą:

Padėkite vieną blyną ant lėkštės, kurioje serviruosite tortą dugno. Užtepkite apie 1/4 stiklinės kremo. Kartokite tol, kol nesibaigs blynai. Paskutinis blynas turi likti be kremo.

Gaminame karamelę:

Vidutinio dydžio prikaistuvyje sumaišykite grietinėlę, cukrų ir sviestą. Užvirinkite, sumažinkite ugnį ir vis pamaišydami virkite apie 10 minučių, arba kol masė netaps gražios karamelinės spalvos ir sutirštės. Suberkite vanilinį cukrų ir stambiai sukapotus skrudintus riešutus. Nedelsiant, kol nesutirštėjo užpilkite karamelinį padažą ant torto viršaus ir tolygiai jį paskleiskite.

Skanaus :)

Receptas adaptuotas pagal “Smitten Kitchen“.

Jau seniai norėjau sudalyvauti bent viename “Kepėjų be stabdžių” iššūkyje. Ir pagaliau subrendau :) Tiesiog sutapo du tikslai. Kepėjų iššūkis buvo naminė duonelė, o aš jau seniai norėjau išbandyti, kokios jos gaunasi su speltos miltais. Deja, kepimas vyko nelabai sklandžiai. Pradėjusi maišyti tešlą, supratau, kad buvusios šaldytuve šviežios mielės perrūgo… Dėjau sausas, bet jų pakelis jau kurį laiką (na gerai, jau kokį pusmetį) stovėjo atidarytas… Todėl mano tešlai sunkiai sekėsi kilti (o dar ir speltos miltai prie to prisidėjo)… Bet duonelė vis tiek gavosi pakankamai minkšta ir skani. Kepiau tik pusę porcijos, todėl ji dar šilta su sviestu dingo akimirksniu. Manau, eksperimentą dar kartosiu, bet jau su geromis mielėmis ;)

Keturiom nedidelėm duonelėm reikės:

• 1 v. š. medaus
• 325 ml vandens
• 2 a. š. sausų mielių
• 500 g pimos rūšies miltų (penktadalį dėjau pirmos rūšies, kitus speltos)
• 1 ir 1/2 a. š. druskos
• 2 v. š. aliejaus + papildomai aptepimui
• 2 a. š. sezamo sėklų (kepiau su cukrumi)

Medų ištirpiname 175 ml vandens, suberiame mieles, išmaišome ir palaikome 5 minutes. Suberiame dalį miltų, tik tiek, kad gautųsi grietinės tirštumo tešla. Uždengiame dubenį rankšluosčiu ir paliekame 20 min. “paburbuliuoti” ir kilti.

Į pakilusią tešlą supilame pusę likusio vandens ir alyvuogių aliejų, įmaišome likusius miltus. Po truputį pilant likusį vandenį užminkome tvirtą, drėgną tešlą. Išimame tešlą iš dubens ant lengvai miltais pabarstyto stalo ir minkome kol gausis vienalytė, blizgi ir elastinga tešla – apie 10 min.

Įdedame tešlą į švarų aliejumi pateptą dubenį ir pasukiojame, kad visas paviršius pasidengtų aliejumi, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame kilti kol padvigubės – apie 1,5 – 2 val.

Kai pakils, kelis kartus paspaudžiame ir paliekame 10 min. Tešlą padaliname į 4 lygias dalis, iš kiekvienos suformuojame 12 cm skersmens ir 2,5 cm storio skritulius. Uždengiame rankšluosčiu ir paliekame kilti kol padvigubės – apie 45 min.

Dvi kepimo skardas pabarstome miltais ir pakaitiname orkaitėje kol bus labai karštos – apie 15 min. (Man per tą laiką miltai spėjo sudegti, todėl siūlau barstyti jau įkaitusias skardas).

Pirštų galiukais kiekviename skritulyje padarome po devynis, maždaug 2 cm gylio, įspaudus. Aptepame aliejumi ir pabarstome sezamo sėklomis (cukrumi). Duoneles sudedame ant įkaitintų skardų ir kepame karštoje – 220 laipsnių orkaitėje 20 minučių, kol gražiai pagels (man užteko ~15 min).

Galimos variacijos: vandenį keisti pienu, o sezamo sėklas – cukrumi.

————————————————————————————————————————————————-

Jau pasibaigė registracija į “Kalėdų senelį slapuką”. Ačiū visiems, kurie dalyvauja. Šiandien parašiau visiems laiškelius, kas negavo, būtinai rašykite. O štai ir gausus dalyvių būrys:

Tie, kas skaito mano tinklaraštį, manau pastebėjo, kad nuo vasaros pradžios įrašų buvo labai mažai. Norėčiau parašyti, kad to priežastis buvo atostogos, maudynės ir kiti vasaros džiaugsmai, bet deja… Ši mano vasara buvo pilna ligoninių, lovos režimo ir vėl ligoninių… Smagu nebuvo. Ir nors pradžioje labai norėjau, kad tiklaraštis gyvuotų, bandžiau skelbti anksčiau pagamintus receptus, greitai supratau, kad geriau iš viso nerašyti, nei rašyti iš pareigos. Juk sunku kitus sudominti tuo ką rašai, kai iš tikrųjų mintys skrajoja visai kitur.

Bet, su dideliu džiaugsmu noriu pranešti, kad šis nemalonus etapas pasibaigė (tfu, tfu, tfu). O jo rezultatas, be galo džiuginantis – mažoji I. (o gal jau reikia vadinti didžioji?) turi broliuką M. :) Taigi, nepažadu, kad nuo šiol receptai pasirodys labai dažnai. Bet to priežastis bus jau malonūs rūpesčiai :)

Nuo aktyvaus gaminimo laikų, dar turiu kelis braškių receptus… Bet jiems teks palaukti iki kitų metų. O šį kartą, receptas pagal sezoną – moliūginiai vafliai. Labai skanūs ir kvapnūs, minkšti viduje, traškūs išorėje. Bet valgyti juos reikia iš karto, nes vos tik sudėti vienas ant kito, sudrėksta ir praranda dalį žavesio.

Aš kepiau vaflius iš pusės nurodytos porcijos, to užteko dviem dideliem ir vienam mažam žmogui pavalgyti :)

Vafliams reikės (~ 6 porcijoms):

• 2 ir 1/2 stiklinių miltų
• 1/3 stiklinės rudojo cukraus (mėgstantys saldžiau, galit dėti ir 1/2 stiklinės)
• 2 ir 1/4 a. š. kepimo miltelių
• 1 a. š. sodos
• 1/2 a. š. druskos
• 2 a. š. malto cinamono
• 1 a. š. malto imbiero
• 1/4 a. š. maltų gvazdikėlių
• 4 didelių kiaušinių
• 2 stiklinių natūralaus jogurto (originale rūgpienio, arba kefyro)
• 1 stiklinės moliūgo tyrės
• 85 g sviesto
• aliejaus, formai aptepti

Dubenyje sumaišykite sausus produktus: miltus, rudąjį cukrų, kepimo miltelius, sodą, druską ir prieskonius. Kitame dubenyje išplakite kiaušinius su  jogurtu (arba rūgpieniu), moliūgo tyre ir tirpintu sviestu. Suberkite sausus produktus ir maišykite tik tiek, kad neliktų sausų miltų.

Kiaušinių baltymus išplakite iki vidutinio standumo ir atsargiai įmaišykite į tešlą.

Vaflių kepimo formą aptekite aliejumi, įdėkite kelis šaukštus tešlos ir kepkite kol apskrus. Valgykite iš karto, nes sudėti vienas ant kito vafliai sudrėksta. Originaliame šaltinyje, siūloma įkaitinti orkaitę iki 120 laipsnių ir iškeptus vaflius dėti vienu sluoksniu ant kepimo skardos. Taip jie turėtų likti šilti ir traškūs. Aš šio metodo nebandžiau, jei kas išbandysit, pasidalinkit ar veikia :)

Receptas iš “Smitten kitchen”.

Jei žiūrint pro langą visai neatrodo, kad lauke vasara, reikia pabandyti ją prisišaukti :) Vienas iš būdų – išsikepti mėsainių (keptuvė tam irgi puikiai tiks), išeiti į balkoną ar terasą, apsikloti pledu ir įsivaizduoti, kad esate kur nors gamtoje :) O jei Jums vis dėlto pasisekė ir oras tinkamas piknikui – išsikepkite mėsainių lauke ant grotelių :)

Praeitais metais, aš jau publikavau vieną mėsainių receptą. Jie buvo skanūs, bet ne idealūs, todėl šiais metais ieškojau naujų idėjų. Bandelės, keptos namie, tikrai pakelia mėsainius į aukštesnį lygį! Negražu girtis, bet man šios bandelės tiesiog tobulos! Minkštos, puikiai iškilusios, bet tuo pat metu pakankamai tvirtos ir kvapnios! Viena likusi bandelė pragulėjo pusę dienos ant stalo, bet liko tokia pat minkšta ir skani. Maišelyje, manau sulauktų ir kitos dienos. Jos puikiai tiktų ne tik mėsainiams, bet ir kitiems sumuštiniams, netgi saldiems. Mėsos paplotėliai pagal Mindaugo receptą taip pat gavosi nuostabūs – kvapnūs ir sultingi! :) Mane suintrigavo jų gaminimo būdas, tik teko paplotėliuose viskį keisti sultiniu, nes mėsainius valgė ir vaikai.

Tik vieną trukumą turėjo šis mėsainis – per gardžiai kvepėjo, todėl nesulaukė normalios fotosesijos :)

8 didelėms bandelėms reikės:

• 3 v. š. (~45 ml) šilto pieno
• 1 stiklinės šilto vandens
• 2 a. š. sausų arba 20 g šviežių mielių (dariau su šviežiomis)
• 2 ir 1/2 v. š. cukraus
• 1 didelio kiaušinio
• 3 stiklinių 550D tipo miltų
• 1/3 stiklinės 450D tipo miltų
• 1 ir 1/2 a. š. druskos
• 30 g sviesto
• 1 kiaušinio aptepimui
• sezamo seklų pabarstymui (deja, pamiršau nusipirkti)

Mieles sumaišykite su trupučiu pieno ir cukrumi, maišykite tol kol mielės ištirps. Atidėkite 5 – 10 minučių, kol mielės pradės burbuliuoti. Supilkite likusį pieną ir vandenį, išmaišykite.

Dideliame dubenyje sumaišykite miltus ir druską. Supjaustykite sviestą mažais gabaliukais ir trinkite kartu su miltais tarp pirštų, kol neliks didelių sviesto gabaliukų ir visa masė taps panaši į duonos trupinius. Supilkite į miltus lengvai išplaktą kiaušinį, mielių bei pieno mišinį ir užminkykite tešlą. Išverskite tešlą ant lengvai miltuoto paviršiaus ir minkykite dar apie 10 minučių, kol tešla taps elastinga ir nelips prie rankų.

Suformuokite iš tešlos kamuolį, įdėkite į miltais apibarstytą dubenį, uždenkite drėgnu rankšluosčiu, arba maistine plėvele ir palikite šiltoje vietoje kilti (~ 1 – 2 val.). Tešla turėtų pakilti beveik dvigubai.

Iškilusią tešlą padalinkite į 8 lygias dalis. Iš kiekvieno gabaliuko suformuokite apvalią, šiek tiek paplokščią bandelę ir sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos (aš kepiau per dvi skardas, nes nenorėjau, kad bandelės suliptų). Uždenkite bandeles aliejumi patepta maistine plėvele arba drėgnu rankšluosčiu ir vėl palikite kilti vieną, dvi valandas arba kol bandelės dvigubai padidės.

Orkaitės apačioje pastatykite kepimo formą su vandenių ir įkaitinkite ją iki 200 laipsnių. Kiaušinį išplakite su šlakeliu vandens, aptepkite bandeles, pabarstykite sezamo sėklomis ir kepkite jas apie 15 minučių.

Bandelių receptas iš “Smitten kitchen”.

Mėsos paplotėliams reikės (jų gavosi daugiau nei 8, bet likusius skaniai suvalgėm vienus):

• 1 kg maltos jautienos per pusę maišytos su kiauliena (originale tik jautenos)
• 2 mažų svogūnų
• saujos šviežių čiobrelių
• 3 skiltelių česnako
• 50 ml sultinio (originaliame recepte buvo viskis)
• 1 v. š. su kaupu džiuvėsėlių
• 1 v. š. garstyčių
• 1 a. š. Vusterio padažo
• druskos
• pipirų

Visus produktus, išskyrus mėsą (svogūnus, česnako skilteles, sultinį, džiuvėsėlius, čiobrelio lapelius, garstyčias ir Vusterio padažą) sudėkite į virtuvinį kombainą ir susmulkinkite iki vientisos masės. Gautą masę supilkite į mėsą. Įberkite druskos, pipirų,  viską gerai išmaišykite ir palikite bent valandai marinuotis.

Suformuokite paplotėlius, juos šiek tiek išmuškite, kad mėsa geriau sukibtų ir palikite 10 minučių pailsėti. Kepkite keptuvėje su trupučiu aliejaus arba ant grotelių.

Receptas adaptuotas iš Mindaugo tinklaraščio “Bon appetit!”.

Mesainiams reikės:

• pomidorų
• agurkų
• salotų lapų
• svogūnų laiškų
• indelio (300g ) natūralaus jogurto
• 2 v. š. pomidorų padažo (man labai skanus su keptomis paprikomis)
• 2 v. š. majonezo

Padažą šį kartą sumaišiau iš to, kas buvo šaldytuve – jogurto, pomidorų padažo ir majonezo. Mums patiko :) Toliau viskas labai paprasta. Dar šiltą bandelę perpjaukite per pusę, aptepkite padažu, sudėkite mėsos paplotėlį ir mėgstamas daržoves. Uždenkite antra bandelės puse.

Skanaus! :)

Neseniai rašiau apie speltos miltų privalumus ir naudą. Gaminti su šias miltais man labai patiko. Blynus, paskutiniu metu, kepu tik su jais. Tikiuosi, nuo to jie pasidarė ne tik skanūs, bet ir naudingi :) Per šiuos kelis mėnesius pabandžiau trijų gamintojų speltos miltus, tai gi trumpai parašysiu apie tai, kurie man patiko labiausiai:

• “Spielberger” ekologiški speltos miltai – nuo jų viskas prasidėjo. Miltai tikrai puikūs, kvapnūs ir labai švelnios tekstūros. Jų tipas  – 1050, bet malimas nėra labai rupus. Šiuose miltuose man patiko viskas, išskyrus kainą. Ji yra beveik dvigubai didesnė negu lietuviškų miltų.
• “Malsenos” spelta kvietiniai miltai. Man nepatiko visai… Tipo ant pakelio neradau, bet jie man pasirodė per rupūs ir beveik be skonio. Kai iškepiau blynus tik su šiais miltais, buvo toks jausmas, kad į tešlą smėlio primaišyta. Sunaudojau juos, tik berdama po šaukštą kitą, kartu su paprastais kvietiniais miltais.
• “Ustukių malūno” laukinių kviečių spelta miltai. Tipas 812. Patiko beveik taip pat, kaip ir vokiški miltai, bet jų kainą beveik dvigubai mažesnė. Todėl, paskutiniu metu, naudoju juos. Pirkti šiuos miltus, mačiau tik ekologiškų prekių parduotuvėse.

Čia aišku, mano asmeninė nuomonė ir su Jūsų nuomone gali nesutapti :)

Taigi, blynų kepimą jau įvaldžiau, todėl nusprendžiau pereiti prie kito man labai patinkančio kepinio – bananų duonos. Kepiau ją pagal savo mėgstamiausią receptą, pakoregavau tik miltų tipą ir kiekį. Su speltos miltais duona gavosi minkštutė, bet ne tokia drėgna, todėl kitą kartą, vietoje dviejų bananų dėčiau tris. Svarbiausia, kad ji liko labai labai skani! :)

Kekso formai reikės:

• 300 g speltos miltų
• 70 g sviesto
• 2 kiaušinių
• 150 g cukraus
• 125 ml natūralaus jogurto
• 2 – 3 bananų
• 1 a. š. vanilinio cukraus
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 1/2 a. š. sodos
• žiupsnelio druskos
• 70 g juodojo šokolado

Kambario temperatūros sviestą ištriname su paprastu ir vaniliniu cukrumi. Į jogurtą įmaišome sodą tam, kad jogurtas ją nugesintų. Supilame jį į sviesto masę ir išmaišome. Po vieną mušame kiaušinius, gerai išplakame. Suberiame visus sausus produktus, dar kartą viska gerai išmaišome.

Bananus sutriname šakute, šokoladą sukapojame ir įmaišome į tešlą.

Kepame iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 – 45 minutes

Skanaus :)

Tie, kas seniai skaito šį tinklaraštį žino, kad mano šeimyna labai mėgsta blynus. Jų receptų jau sukaupiau devynias galybes. Vis stengiuosi, kad tie blynai būtų ne tik skanūs, bet ir naudingi. Todėl pridedu į juos tai morkų, tai moliūgo, tai cukinijos ar varškės. O kaip paprasti blyneliai, kuriuose tik miltai ir pienas? Ar jie gali būti naudingi? Pasirodo, taip! Tereikia vietoje paprastu miltų naudoti speltos miltus :)

Štai ką sako interneto šaltiniai:

“Speltos – viena seniausių grūdinių kultūrų. Jos buvo žinomos dar akmens amžiuje. Kitaip nei kitų veislių kviečių, speltų grūdai padengti žiedažvyniais, kurie apsaugo juos nuo ligų ir kenkėjų. Speltos neįsisavina mineralinių trąšų, todėl jos beveik neauginamos pramoniniu būdu. Tai genetiškai sveiki grūdai, atsparūs aplinkos užterštumui.

Speltų grūduose yra beveik visos mitybinės medžiagos ir vitaminai, kurių reikia visavertei žmogaus mitybai. Tačiau svarbiausia, kad vitaminai ir kitos maisto medžiagos, kitaip nei paprastuose kviečiuose, kaupiasi ne speltos grūdo apvalkale, bet yra pasiskirstę visuose grūdo sluoksniuose, todėl išlieka po malimo proceso net ir smulkiai sumaltuose miltuose.

Speltų grūduose esančios mitybinės medžiagos puikiai tirpsta, todėl organizmas jas lengvai įsisavina. Galbūt dėl šios priežasties kepiniai iš šių miltų ne tukina, o atvirkščiai – padeda sureguliuoti svorį.

Speltų grūdų glitimo struktūra kitokia nei kitų kviečių. Tyrimais nustatyta, kad speltų glitimas nesukelia alerginės reakcijos pusei tiriamųjų, jautrių kitų veislių kviečių glitimui.”

Šį tekstą paėmiau iš Malsenos puslapio. Bet tai nėra vien reklaminis tekstas. Daugelyje interneto šaltinių skaičiau apie jų naudą, tiesiog čia viskas surašyta sklandžiai ir gražiai :)

Taigi, aš nusprendžiau išbandyti šiuos miltus ir pasistengti juos naudoti kuo dažniau. Aišku, dar reikia išmokti su jais dirbti, nes juose esantis glitimas yra kitoks negu paprastuose kviečiuose. Todėl biskvitai gali sukristi, o mielinė tešla gautis kieta. Bet aš manau, kad eksperimentuoti verta. Būtinai pasidalinsiu su Jumis kaip man seksis ir aprašysiu vykusius receptus, kuriuos galėsite be baimės kartoti :)

3-4 porcijoms blynų reikės:

• 1/2 stiklinės moliūgų tyrės (~ 115 g)
• 300 g natūralaus jogurto
• 3 v. š. cukraus
• žiupsnelio druskos
• 1/2 a. š. cinamono
• 1/4 a. š. kardamono
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 1 a. š. sodos
• 1/4 stiklinės pieno
• 1 stiklinės + 1 v. š. speltos miltų
• 3 v. š. aliejaus

Moliūgų tyrę sumaišome su jogurtu, cukrumi, druska, cinamonu ir kardamonu. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir soda. Po truputį beriame miltus į jogurto masę ir maišome, kad nesusidarytų miltų gumuliukai. Supilame pieną, išmaišome. Supilame aliejų, dar kartą išmaišome.

Įkaitiname keptuvę ant vidutinės ugnies. Įpilame truputį aliejaus. Pilame tešlą į keptuvę (aš tam naudoju didelį salotų šaukštą, blynai gaunasi vienodos gražios formos). Kepame tol, kol visas blynų plotas padengia burbuliukais ir viršutinis sluoksnis šiek tiek sutvirtėja (blynai be kiaušinių, todėl jei kepsite per trumpai, bus sunku apversti). Apverčiame ir trumpai apkepiname kitą pusę.

Išvada: Blynai gavosi ypač minkšti su lengvu riešutų aromatu. Man vienareikšmiškai skaniau negu su paprastais miltais :)

Man patinka tokios dienos, kai nosį kandžioja šaltukas, bet skaisčiai šviečia ir netgi šiek tiek šildo saulė. Smagu apsiauti pačiūžas ir prisiminti vaikystę. Ypač kai tai galima padaryti ne po stogu su milijonu žmonių, o gamtoje ant užšalusio tvenkinio! Puiki šiandien buvo diena :) Linkiu ir jums tokių pačių! Nesušalkite. Po dienos gamtoje, išsivirkite sriubos ir išsikepkite ciabatą (arba kaip sako VLKK čiabatą).

Įmaišui reikės:

• 190 g miltų (550 tipo)
• 190 ml vandens
• 1 g šviežių mielių

Visus produktus sumaišome, uždengiame  ir paliekame 12 valandų fermentuotis 21° temperatūroje (iš tikrųjų, nepažiūrėjau kiek pas mus namie laipsnių, bet buvo pakankamai šilta. Tiesiog palikau įmaišą pastovėti per naktį).

Tešlai reikės:

• viso įmaišo
• 310 g miltų (550 tipo)
• 190 ml vandens
• 10 g druskos
• 2 g šviežių mielių
• 15 g alyvuogių aliejaus

Į dubenį sukrečiame įmaišą, įpilame 150 ml vandens bei aliejų ir lėtai maišome apie 2 minutes (maišiau elektriniu plaktuvu). Suberiame 30 g miltų ir  maišome dar 1 minutę.

Plaktuvo antgalius pakeičiame minkymo kabliais, suberiame 280 g miltų ir mieles. Minkome tešlą lėčiausiu greičiu 2 minutes. Uždengiame ir leidžiame 30 minučių pailsėti.

Suberiame druską ir minkome lėčiausiu greičiu 10 minučių.

Po truputį pilame į tešlą likusius 40 ml vandens ir minkome dar 10 minučių. Perkeliame tešlą į lengvai aliejumi išteptą indą, uždengiame ir leidžiame 3 val kilti (rašo, kad namie turi būti apie 24 laipsnius. Na, gal žiema ir nėra pats tinkamiausias laikas, bet kaip jau sakiau, pas mus namie šilta, nors 24 gal ir nėra).

Pakilusią tešlą išverčiame ant gausiai miltuoto stalo, padaliname į dvi dalis ir miltuotomis rankomis bandome susukti iš jų pailgus kepaliukus (tešla gaunasi labai minkšta, bet gausiai pamiltavus rankas, viskas puikiai gaunasi). Perkeliame kepaliukus ant kepimo popieriumi išklotos skardos, uždengiame ir paliekame 1 valandą pakilti.

Orkaitę įkaitiname iki 230° ir kepame apie 30 minučių (recepte buvo parašyta, kad kepimo pradžioje orkaitėje turi būti garai, todėl aš prieš įjungdama orkaitę, įdėjau į apačią skardą su vandenių. Išėmiau ją praėjus 5 minutėms nuo kepimo pradžios).

Skanaus!

Receptas iš Aguonėlės blogo.

Dienos pradėjo bėgti labai greitai, matyt pirmas senatvės požymis :) Per visokius rūpesčius, peršalimus, pasiruošimą darbui (darželis ir t.t.) laiko lieka visai nedaug. Tikiuosi, po to, kai pradėsiu dirbti, tinklaraštis ir toliau sėkmingai gyvuos. Juk gaminti ir toliau gaminsiu, prifotografuotų receptų jau dabar turiu nemažai. Bet laiko nuotraukų tvarkymui, sklandžioms įžangoms ir receptams vis mažėja. Ramina tik tai, kad dirbančių ir mažus vaikus turinčių boger’ių yra nemažai, reiškia reikia tik noro ir viskas bus įmanoma. Palinkėkite man sėkmės ;)

O dabar apie pusryčių dribsnius (granolą). Jie mūsų namuose labai mylimi. Anksčiau kepdavau pagal šį receptą. Pamačiusi pas Karoliną moliūgų dribsnius, iš karto susidomėjau – juk be riebalų! Turėtų būtų daug sveikiau. O jei dar ir skanūs, tai iš viso pasaka. Išsikepiau ir jie dingo labai greitai, nes skonis puikus! Kol turėsiu moliūgų tyrės (kol kas dar daug jos šaldiklyje) ir obuolių košės – gaminsiu :)

Dribsniams reikės:

• 4 stiklinės (vieno 400 g pakelio) avižinių dribsnių
• 1 stiklinės migdolų
• 1 a. š. cinamono
• 1/2 a. š. kardamono
• žiupsnelio druskos
• 1/2 stiklinės rudojo cukraus
• 1/4 stiklinės medaus
• 1/2 stiklinės moliūgo tyrės
• 1/4 stiklinės obuolių košės
• 1/4 stiklinės moliūgų sėklų
• 1/4 stiklinės razinų
• 1/4 stiklinės džiovintų spanguolių

Įkaitiname orkaitę iki 150 laipsnių.

Dideliame dubenyje sumaišome avižinius dribsnius, kapotus migdolus, prieskonius ir druską. Kitame dubenyje sumaišome cukrų, medų, moliūgų tyrę ir obuolių košę. Užpilame gautą masę ant sausų produktų ir gerai išmaišome, kad visi sausi produktai sušlaptų.

Padaliname gautą masę per dvi dideles skardas ir kepame apie 40 min, kas 10 pamaišydami. Išėmę iš orkaitės, įmaišome moliūgų sėklas, razinas ir džiovintas spanguoles. Leidžiame atvėsti ir laikome sausoje vietoje.

Skanaus :)

Receptas adaptuotas iš “Citrinos žievelės”.

Na štai, šventės jau praėjo, Kalėdinė eglutė nupuošta, šventinis atsipalaidavimas ir tingumas jau beveik pabėgo…

Esu daug visko prigaminusi ir prifotografavusi, bet pradžioje reikia papasakoti apie įvykusia akcija – “Kalėdų senelis slapukas”. Be galo smagu, kad joje sudalyvavo net 34 žmonės! Tokio susidomėjimo nesitikėjau, bet jis mane labai pradžiugino. Kitais metais, būtinai kartosim ;)

Aišku, neapsiėjo ir be nesusipratimų. Viena dovanėlė kažkur pasimėtė, o kita buvo grąžinta siuntėjui. Bet Kalėdų seneliai buvo tokie šaunūs, kad išsiuntė dovanas dar kartą! Ačiū Jiems! :)

Taip jau išėjo, kad aš pati siunčiau ir gavau net keturias dovanas!

Pirmą, gavau tiesiog sudalyvavusi savo organizuojamoje akcijoje. Ją man atsiuntė Inga iš “Walking on clouds”. Puiki dovana, pilna šilumos ir jaukumo. Rankų darbo atvirukas, specialiai man įrašyta Kalėdinių dainų kompaktinė plokštelė bei megzti “drabužėliai” puodukams. Ir aišku, gabalėlis Graikijos – šokoladas. Ačiū, Inga! :)

Tą pačią dieną, kai išsiunčiau visiems laiškus su adresais, man parašė Mindaugas iš “Bon appetit!”. Klausė, ar dar galėtų sudalyvauti dovanėlių mainuose. Ką aš dar galėjau jam atsakyti? Tik – “Aišku gali!”. Taip išsiunčiau ir gavau antrą dovaną. Šį kartą, rankų darbo skanėstai: mandarinų kremas ir sausainių paruoštukas stiklainyje. Kremas puikus, sausainių dar nespėjau išsikepti. Labai jau gražiai tas stiklainis atrodo ;) Ačiū, Mindaugai! :)

Dar po savaitės, parašė Elinga iš “Spoon alley”. Ji taip pat norėjo sudalyvauti akcijoje. Žinojo, kad registracija jau pasibaigė, todėl pasiūlė tiesiog apsikeisti dovanėlėmis. Aš, aišku sutikau, juk Kalėdos :) Elinga man atsiuntė virtuvės kalendorių/pagalbininką. Jame yra daug vietos kasdieniam patiekalų planavimui, apsipirkimams ir priminimams užsirašyti. Ačiū, Elinga! :)

Manau, daug kas pastebėjo, kad tą pačią dieną apie panašų dovanų apsikeitimą parašė ir Aurelija iš “Idėjų miško”. Negalėjau nesudalyvauti jos akcijoje, juk mes ne konkurentai, o kolegės blogerės ;) Iš ten ketvirta dovana. Man ją atsiuntė Rūta iš “Daiktų istorijų”. Vat čia tai tikrai, rankų darbo šedevras! Rankinukas! Ir ne bet koks, o mano mėgstamiausios mėlynos spalvos ir su mielais arbatinukais viduje! Ačiū, Rūta! :)

Puikios buvo Kalėdos, jau laukiu kitų! :)

Bet juk įrašas negali būti be recepto ;) Tiems, kam pabodo šventiniai kepiniai – tortai, sausainiai ir pyragai, siūlau prisiminti vaikystę ir išsikepti paprastą batoną. Juk nėra nieko skaniau, nei dar šilta jo riekė su puodeliu pieno ir mėgstamiausia uogiene!

Vienam batonui reikės (aš kepiau du mažus kepaliukus, nes labai mėgtu plutelę):

• 500 g miltų
• 260 ml šilto vandens
• 14 g šviežių mielių
• 1 ir  1/3 a.š. druskos
• 1 ir  1/2 a.š. cukraus
• 40 g sviesto
• 2 v. š. grietinėlės aptepimui

Mieles sumaišome su cukrumi ir trupučiu vandens, paliekame kelioms minutėms.
Miltus persijojame į didelį dubenį, sumaišome su druska. Supilame mieles ir likusį vandenį, minkome tešlą (aš tai dariau elektriniu plaktuvu). Po kelių minučių, įmaišome gabaliukais supjaustytą, minkštą sviestą. Viską minkome dar apie 10 minučių. Sudedame gautą tešlą į švarų dubenį, užklojame rankšluosčiu ir paliekame kilti (~ 40 min).
Pakilusią tešlą dar kartą išminkome ir suformuojame kepalą (aš dariau du mažesnius). Padedame juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos, užklojame rankšluosčiu ir vėl paliekame kilti (~ 50 min). Jau iškilusius kepalą aptepame grietinėle ir kelis kartus įpjauname.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių. Skanaus!

Receptas iš “Aguonėlės blogo”.