Visą laiką galvojau, kad mėgstu gaminti ir fotografuoti, bet nemėgstu rašyti… Dabar, peržvelgus paskutinius įrašus atrodo kitaip :) Šiandien irgi su plepalais, bet gi negaliu nesudalyvauti, kai “Languota prijuostė” pabudo iš gilaus miego :) Vasario mėnesį Inga paskelbė temą – “Ką blogeris iš tikrųjų valgo”. Aš būčiau ne aš, jei nepabandyčiau spėti į traukinį paskutinę dieną ;)

Taigi ir ką aš iš tikrųjų valgau? Paskaičius tinklaraštį, gali susidaryti įspūdis, kad tik desertus ir blynus :) Galiu Jus patikinti, taip tikrai nėra. Tiesiog desertai yra tokie fotogeniški ir juos galima nupaveiksluoti tada, kai visi sotūs, laimingi ir nelaukia su šakute ir peiliu už nugaros :) O šiaip, aš valgau daug ką. Bet stengiuosi vadovautis principų – “kuo mažiau jau pagaminto maisto (pusfabrikačių) ir visokių E”.

Pašnekėsiu kaip kokia snobė, bet kuo toliau, tuo mano mitybos įpročiai gerėja. Studentavimo laikais buvo visko. Ir mišrainės iš prekybos centro, ir mėsainiai iš “restorano”. Bet kuo daugiau gaminau pati, tuo labiau pradėjau jausti tikro maisto skonį. Nors ir pradžioje viskas buvo ne taip blogai. Niekada nemėgau tortų iš parduotuvių. Labai ilgai galvojau, kad iš viso jų nemėgstu, kol nepradėjau kepti pati (nors sviestinių kremų iki šiol nepernešu…). Ir iš viso, buvau neteisingas vaikas, nes niekada nemėgau gazuotų gėrimų (fui, tie burbuliukai šaudantys į nosį :)

Dabar jau kurį laiką aš nedirbu ir sėdžiu namie su vaikais, todėl mano mityba labai priklauso nuo jų. Pusryčiams dažniausiai valgom košes, blynus arba kiaušinius. Blynus mūsų šeimyna labai mėgsta, todėl stengiuosi juos padaryti bent šiek tiek naudingus. Naudoju speltos miltus, pridedu kitų naudingų dalykų – jogurto, varškės, morkų, cukinijų, moliūgų.

Toliau pietūs. Sriubų aš iš tikrųjų nelabai mėgstu, verdu jas tik iš pareigos. 90% atveju verdu jas ne su mėsos, o su daržovių sultiniu (ir aišku be jokių stebuklingų kubelių). Ai, prisiminiau, vasarą labai mėgstu šaltibarščius :) Populiariausi pietų patiekalai, jau šimtą kartų gaminti, bet vis dar nepabodę: skandinaviški kukuliai (vadinami tiesiog kotletais), plovas, bulvių ir mėsos apkepas. Kai pietums ateina daugiau žmonių ir reikia kažko skanaus, greitai ir daug, gaminu kepsnelius su karamelizuotais svogūnais arba vištienos apkepą. Aišku, karts nuo karto ir paeksperimentuoju, pavykę eksperimentai pasiekia tinklaraštį, kiti lieka užmaršty. Kai pietaujam namie dviese su I. ir neturiu laiko/noro gaminti, pietūs gali būti tiesiog virtos/šviežios daržovės + grikiai/makaronai + kefyras. I. toks paprastas maistas patinka, man irgi.

Vakarienės būna labai skirtingos. Kartais tai, kas liko nuo pietų (pvz. plovą I. gali valgyti pusryčiams, pietums ir vakarienei), kartais varškėčiai arba virtinukai. Labai dažnai tiesiog pienas su kuo nors skaniu – mūsų pačių keptu keksiuku/pyragu/sausainiu arba bandele iš kepyklėlės.

Užkandžiauju aš labai retai. Kartais užsinoriu ko nors skanaus, tai atsilaužiu juodo šokolado gabaliuką (jo namie yra visada). O dažniausiai tarp valgių tiesiog geriu vandenį.

Oi, tiek jau prirašiau, ko dar nepaminėjau? Gėrimų. Dažniausiai geriu arbatą (žolelių, arba juodą su kuo nors, pvz. “Earl Grey”). Kava mane labai veikia, todėl ją geriu retai, nors jos kvapas man labai patinka. Kartais geriu kakavą, bet tą tikrą – išvirtą puode. Alkoholio dėl vaikų negeriu jau beveik keturis metus, bet taurę vyno mielai išgerčiau.

Tokį ilgą įrašą negalėjau palikti be recepto, be to ir Inga prašė pasidalinti paprastu/greitu/kasdieniu receptu, be kuriuo neįsivaizduoju savo virtuvės. Man tai būtų salotos. Labai mėgstu visokias daržoves, bet labiausiai mėgstu jas žalias (paskutinį kartą kai ruošiausi kepti moliūgą, pusę jo suvalgiau žalią…). Todėl beveik kiekvieną dieną (išskyrus žiemą, žiemą valgau burokėlius ir raugintus kopūstus) ant mano stalo galima pamatyti paprastas, bet tobulas salotas (geriau už jas gali būti tik pomidorais iš tėčio sodo su svogūnu ir grietine).

Taigi, ko reikia tobuloms salotoms?

Pagrindas. Vienas iš šių:

• kopūstas
• paprastos salotos
• Iceberg salotos
• kininis kopūstas

Priedai. Kiek tik nori/turi šaldytuve iš šių:

• pomidorai
• agurkai
• paprikos
• morkos
• ridikėliai
• avokadai
• gražgarstės
• svogūnų laiškai
• alyvuogės
• saulėje džiovinti pomidorai
• fetos sūris
• saulėgrąžų/moliūgų sėklos

Padažas (priklauso nuo daržovių kiekio):

• viena dalis acto/citrinos sulčių (actas tinka visoks – obuolių, vyno, balzaminis. Tik balzaminiam reikia mažiau cukraus)
• viena dalis cukraus/medaus/klevų sirupo
• dvi dalys vandens
• aliejaus

Pagrindą supjaustome smulkiomis juostelėmis (aš tam visada naudoju tarką). Jei naudojame kopūstą, tai įberiame druskos ir pamaigome jį rankomis, kad išsiskirtų sultys ir jis suminkštėtų.

Visus norimus priedus supjaustome norimo dydžio gabaliukais. Suberiame į dubenį prie pagrindo.

Sumaišome padažą. Paragaujame. Jis turi būti skanus, nei per saldus, nei per rūgštus. Pakoreguojame jį pagal savo skonį.

Daržoves apibarstome druska, pipirais. Supilame padažą, užpilame aliejaus. Išmaišome. Viskas :)

Aš irgi nežinojau, kol vieną dieną šauni tinklaraštininkų kompanija nesugalvojo apsilankyti “Japoniško maisto studijoje”. Joje, studijos šeimininkė – ponia Alina mums viską papasakojo :)

Taigi, šiabu-šiabu yra japoniškas fondiu. Labai jaukus, žiemiškas ir skanus maistas. Mintis labai paprasta – vidury stalo ant mažos dujinės viryklės užkaičiame wok keptuvę, pripilame į ją vandens ir šiek tiek sojos. Kol vanduo kaista, plonai pjaustome jautienos išpjovą (geriausiai šiek tiek pašaldytą, kad būtų lengviau pjauti), šviežius grybus (jei rasite – šitake, jei ne, tiks ir pievagrybiai), kininį kopūstą, porą, tofų sūrį.

Kai vanduo įkaista, sudedame grybus, šiek tiek daržovių, kelis tofų gabalus (jie tikrai turi būti dideli, nes kitaip išteš). Pagaliukais imame jautienos gabaliuką, merkiame į vandenį, pamakaluojame, būtinai pasakome “šiabu šiabu”, įmerkiame į padažą ir suvalgome ;) Daržoves taip pat pagaliukais traukiame iš vandens, merkiame į kitą padažą ir mėgaujamės :) Mes ragavome du padažus, kurių receptą Jūs galėsite sužinoti apsilankę “Japoniško maisto studijoje” ;) Ir aš dar būtinai ten sugrįšiu, nes labai noriu išmokti gaminti japoniškus koldūnus :)

Oi, vos nepamiršau. Kai jau atrodys, kad prisivalgėt pakankamai, sudėkite į keptuvę virtus japoniškus makaronus. Savo dubėnėlyje sumaišykite visus padažus, įsipilkite sultinio iš wok ir įsidėkite makaronų. Labai skanu :)

Esu buvusi “Vapiano” kelis kartus per pietus ir vakare. Man patiko Jų maistas ir filosofija, todėl labai apsidžiaugiau, kai gavau pakvietimą į blogerių vakarą šiame restorane. Susirinko nemažas būrys merginų ir vienas vaikinas blogeris. Visų nevardinsiu, tik pasakysiu, kad buvo smagu susitikti ir paplepėti. Daugumą merginų jau buvau susitikus anksčiau, todėl renginys labiau priminė draugų vakarėlį, negu oficialų blogerių susitikimą.

Vakaro pradžioje vienas iš „Vapiano Vilnius“ steigėjų Tarvo Jaansoo papasakojo mums apie restoranų tinklą. Šiuo metu, restoranai jau yra visame pasaulyje, o atsirado šis tinklas 2002 metais Vokietijoje. Idėjos autorius – vokietis Kent Hahne. Turėdamas didelę darbo patirtį greito maitinimo restoranų tinkle „McDonalds“, jis sukūrė naują restorano koncepciją, apjungiančią geriausias italų virtuvės tradicijas, greitą aptarnavimą ir estetišką, išskirtinio dizaino aplinką. Įdomu tai, kad restorano veiklos pradžioje, pikti liežuviai jam pranašavo greitą bankrotą. Buvo manoma, kad “Vapiano” nepradirbs ir keturių mėnesių. Bet išėjo kitaip, šis tinklas veikia jau daugiau negu 10 metų ir vis plečiasi. Tarvo Jaansoo sakė, kad ieško naujų vietų Vilniuje ir galbūt kituose Lietuvos miestuose.

Tiems, kas dar nieko negirdėjo apie “Vapiano”, pasakysiu kuo jis yra išskirtinis. Pradėsim nuo to, kad virtuvėje naudojami tik aukštos kokybės, švieži produktai. Tai didelis pliusas, bet smagiausiai yra tai, kad visas maistas gaminamas prieš Jūsų akis. Visi virėjai yra labai draugiški bei smagiai bendraujantys, todėl būtinai paklaus, pavyzdžiui ar mėgstate svogūnus ir kiek čili pipiro dėtį į Jūsų patiekalą. Jei kokio nors produkto nemėgstate, o jis yra parašytas tarp užsakyto patiekalo sudedamųjų dalių, drąsiai galite sakyti, kad jo nedėtų. Niekas į Jus kreivai nepažiūrės.

Įdomu, kad dauguma stalų esančių restorane yra baro tipo, su aukštomis kėdėmis. Iš pradžių tai buvo neįprasta, bet pasirodo toks pasirinkimas neatsitiktinis. Stalai yra pakankamai dideli – aštuonių,  dešimties vietų. Jei Jūs atsisėstumėte pietauti prie paprasto didelio stalo ir kas nors paklaustų, ar gali prisėsti šalia, manau Jums tai pasirodytų keista. O kai kas nors prisijungia prie Jūsų prie “baro” tai jau atrodo savaime suprantama. Taigi, tokie stalai skatina bendravimą :)

Prisiminiau dar vieną šio restorano pliusą. Kai prieš kelias savaites galvojau apie tai, kur galima būtų nueiti penktadienio vakarą su vyru ir trimete I., prisiminiau, kad “Vapiano” yra atskira vieta vaikams su žaislais ir daug aukštų vaikiškų kėdučių. Nuėjome ten ir nepasigailėjome. Vaikų buvo pakankamai daug, jie bendravo, bėgiojo tarp stalų ir niekas į juos kreivai nežiūrėjo.

Susitikimo metu, keliems blogeriams buvo pasiūlyta galimybė išbandyti savo jėgas “Vapiano” virtuvėje. Aišku, aš negalėjau praleisti šios galimybės. Ir pastos ir picos virėjai buvo labai malonūs, viską aprodė, paaiškino ir padėjo pagaminti gardžius patiekalus. Su merginomis juokavome, kad būtų labai smagu namie turėti tokius stalčiukus, pripildytus jau paruoštais ir supjaustytais produktais, o jei dar ir nešvarias keptuves galima būtų tiesiog sudėti joms skirtoje vietoje ir kiekvieną kartą stalčiuje rasti kitą švarią… :)

Taigi, prisiragavom gardžių itališkų užkandžių, pasigaminom pastos (aš gaminau su krevetėmis), bandėm rankomis kočioti tešlą picai. O po viso to, negi atsisakysi puikaus deserto? Pasirinkimas tikrai nemažas, todėl aš ilgai laužiau galvą, kokį desertą paragavus… Ne paslaptis, kad aš labai mėgstu šokoladą, todėl išsirinkau pyragą šmaikščiu pavadinimu – “Death by chocolate”. Mmm…. Net dabar seilės tįsta jį prisiminus… Sodriai šokoladinis, tirpstantis burnoje, vertas kiekvienos jame paslėptos kalorijos. Vien dėl jo verta ten grįžti. O grįšiu, žinau, dar ne kartą ir Jums rekomenduoju :)

P.S. Dar kartą AČIŪ visiems suorganizavusiems šį puikų pasisėdėjimą! :)

Praėjo Kalėdos, aš pagalvojau, kad nereikia skelbti naujo recepto, juk jau tuoj tuoj galėsiu rašyti “Kalėdų senelio slapuko” apžvalgą. Paskui netikėtai atėjo naujieji metais ir dar kelios savaitės po jų… Pagaliau, vakar sulaukiau paskutinį patvirtinimą apie gautą dovaną ir galiu parašyti labai šauniai pavykusios akcijos apžvalgą (hm… jau beveik mėnuo nuo paskutinio įrašo…)

Pradžioje apie mano dovaną, kurią aš gavau ne taip jau ir seniai – sausio 5 d. (pasirodo, aš buvau ne paskutinė, visos dovanos iš UK gerokai vėlavo…) Taigi, didžiulis ačiū Indrei iš “Keistai paprasta” už šaunias dovanas! Jos tinklaraštį jau seniai seku, todėl buvo smagu gauti dovaną iš bent jau virtualiai pažįstamo žmogaus. O dovanėlėje buvo: nuostabūs ranku darbo (!!!) padėkliukai puodeliams, natūralaus ir aukštos kokybės kepinių šokolado lašiukai, silikoninės formelės keksiukams ir atvirutė :) Visos dovanos tikrai bus panaudotos pagal paskirti, juk visi žino, kaip aš mėgstu visokiausius desertus. Dar kartą ačiū! :)

Būtų keista, jei aš kaip organizatorė gaučiau tik vieną dovaną :))) Iš tikrųjų, tai kaip ir kiekvienais metais, atsirado pavėlavusių užsiregistruoti į akciją atrakciją. Paskutinė įšoko į traukinį Egidija. Su ja dovanomis apsikeičiau aš :) Ačiū Egidijai už arbatų rinkinuką, atviruką ir šmaikštų pakabuką! Man patinka gauti dovanas ;)

Taigi taigi, bet juk visiems smalsu, ką gi gavo kiti akcijos dalyviai? Ačiū visiems pasidalinusiems nuorodomis, bandysiu jas visas sukelti. Jei ką pamiršau, nepykit ir parašykit pamestas nuorodas komentaruose. Per daug nesiplėsiu, tiesiog rodau Jums dovanėlių nuotraukas, jei norite sužinoti daugiau spauskite ant šalia esančių nuorodų.

Dar kartą ačiū visiems dalyviams! Tikiuosi, Jums patiko ir 2013 akcija vėl kartosim :)

Bajalių šeimynėlės kampelis

Bruknių karoliai

Cukerka

Dideli eksperimentai mažoje virtuvėje

G-blogas

Gyvenimas yra smulkmenos

Impossible is nothing

Jauku namuose

Keistai paprasta

Kepykla penki

Kiaunės reikaliukai

Kometa atskrieja

Kulinarijos laboratorija

Ližė

Mažoj virtuvėlėj

Niamm…

Nr. 146

Oditelės blogas

Pabandykime sveikiau

Rasos voratinklis

Receptų medis (Marija)

Skanėstai

Skruzdėliukai skveruose

Tarp vėjo gūsių

Vilko šaukštai

Violetos kambariukas

Virtuvės kertelės

Voras tinkle

Walking on clouds

Prieš porą dienų, gavau mane labai nustebinusį laišką. Elektroninė parduotuvė BigBox.lt pasiūlė kartu suorganizuoti konkursą ir įsteigė prizą – sulčiaspaudę “Bomann CB 1082“. Ilgai nedelsus, sugalvojome sąlygas ir štai, skelbiam konkursą! Būtinai dalyvaukite! Jeigu nesinaudojate facebook, tiesiog atsiųskite savo receptą su nuotrauką adresu – receptumedis @ gmail.com

O dabar apie silkę. Prieš porą metų, ieškojau įdomaus ir skanaus silkės recepto Kūčioms. Akis užkliuvo už Elžbietos recepto. Planavau gaminti pagal jį, bet nuėjusi į virtuvę padariau kaip visada kitoniškai :) Gavosi labai skanu, todėl jau kelintus metus iš eilės ją gaminu Kūčių stalui :) Išbandykite ir Jūs :)

Reikės:

• 2 silkių filė
• 2 didelių svogūnų
• 3 v. š. aliejaus
• 2 a. š. rudojo cukraus
• druskos
• džiovintų spanguolių (arba razinų, džiovintų slyvų, abrikosų)

Svogūnus supjaustome plonais žiedais. Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitiname aliejų. Sudedame svogūnus ir kepame, kol suminkštės. Paskaniname druska. Suberiame cukrų ir išmaišome. Kepame toliau, kol svogūnai paruduos.

Džiovintas spanguoles praplauname ir nusausiname, sumaišome su keptais svogūnais.

Silkę supjaustome centimetro storio griežinėliais.

Į lėkštutę sudedame silkės sluoksnį ir pilnais uždengiame ją karamelizuotais svogūnais.

Skanaus :)

Tikriausiai ne visi žino, bet birželio 14d. yra minima kaip tarptautinė tinklaraštininkų diena. Jau trečius metus iš eilės “Kulinarijos studijoje” organizuojamas šios puikios progos šventimas ir man pasisekė visus tris kartus ten sudalyvauti :) Šį kartą pavaizduosiu tinginę ir plačiau apie renginį nerašysiu, nes jį jau puikiai aprašė kiti dalyviai:

Beata iš “Braškių su pipirais”

Indrė iš “Gėrimų ir patiekalų magijos”

Ineta iš “Gamyklėlės”

Skirmantė iš “Impossible is nothing”

Vilma iš “Kulinarijos laboratorijos”

Pasakysiu tik, kad buvo be galo smagu visas pažįstamas ir dar nepažįstamas pamatyti ir pabendrauti! :)

Aš per vakarėlį gaminau pomidorų džemą. Nuotrauka Jurgos.

Bet, tai dar ne viskas. Šiais metais, Jolita iš “Surfing the world cuisine” organizavo virtualų vakarėlį! Skubu jame sudalyvauti ir aš. Vaišinkitės – kiaulienos nugarinės suktinukai su grybais ir ne tik ;) Argi ne simboliška, šio recepto išmokau taip pat “Kulinarijos studijoje” per itališkos virtuvės pamokėlę. Atkreipkite dėmesį, koks įdomus suktinukų kepimo būdas. Taip pagaminta mėsa lieka labai sultinga :)

Vienai porcijai reikės:

• 150g kiaulienos nugarinės
• 1 griežinėlio vytinto kumpio
• kuokšto gražgarsčių
• saujos voveraičių
• saujos baravykų
• saujos pievagrybių ar kitų, norimų grybų
• 3 skiltelių česanko
• 1 nedidelio mėlynojo svogūno
• 300ml raudonojo vyno
• 1 v. š. cukraus
• druskos, pipirų
• prieskoninių žolelių (čiobrelių, rozmarino)
• 10 g sviesto
• 100g makaronų

Kiaulienos nugarinę išmušame, pabarstome prieskoniais, dedame ant mėsos vytintą kumpį, gražgarstę ir susukame vyniotinį. Paruoštą suktinuką susukame į kepimo popierių (padarome iš jo kažką panašaus į saldainį) ir trumpai apkepame sausoje keptuvėje iš visų pusių.

Baigiame kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepdami apie 8 minutes.
Grybus apkepame keptuvėje su nedideliu kiekiu alyvuogių aliejaus, česnako skiltele ir prieskoninėmis žolelėmis.
Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje su šaukštu alyvuogių aliejaus.
Padažui svogūnus, likusius česnakus ir prieskonines žoleles apkepame puode su aliejumi, beriame cukrų, pilame vyną ir gariname. Perkošiame ir sutirštiname sviestu (į kaitinamą nuovirą po truputį, maišant dedame sviestą).

Skanaus! :)

Kitos vakarėlio dalyvės:

Jolita iš “Surfing the world cuisine”.

Neringa iš “Neringos blogo”.

Ilona iš “Skanaus gyvenimo”.

Asta iš “Saulėtos virtuvės”.

Eglė iš “Skruzdeliukų skveruose”.

Skirmantė iš “Impossible is nothing”.

Renata iš “Valgome Europą”.

Dalia iš “Septynių virtienių”.

Indrė iš “Gėrimų ir patiekalų magijos”.

Dovilė iš “DR food blog”.

Violeta iš “Violetos kambariuko”.

Rūta iš “Lietuvos virėjos”.

Tikiuosi, nieko nepamiršau :) Dar kartą, su tiklaraštininkų diena! :)

Na štai, šventės jau praėjo, Kalėdinė eglutė nupuošta, šventinis atsipalaidavimas ir tingumas jau beveik pabėgo…

Esu daug visko prigaminusi ir prifotografavusi, bet pradžioje reikia papasakoti apie įvykusia akcija – “Kalėdų senelis slapukas”. Be galo smagu, kad joje sudalyvavo net 34 žmonės! Tokio susidomėjimo nesitikėjau, bet jis mane labai pradžiugino. Kitais metais, būtinai kartosim ;)

Aišku, neapsiėjo ir be nesusipratimų. Viena dovanėlė kažkur pasimėtė, o kita buvo grąžinta siuntėjui. Bet Kalėdų seneliai buvo tokie šaunūs, kad išsiuntė dovanas dar kartą! Ačiū Jiems! :)

Taip jau išėjo, kad aš pati siunčiau ir gavau net keturias dovanas!

Pirmą, gavau tiesiog sudalyvavusi savo organizuojamoje akcijoje. Ją man atsiuntė Inga iš “Walking on clouds”. Puiki dovana, pilna šilumos ir jaukumo. Rankų darbo atvirukas, specialiai man įrašyta Kalėdinių dainų kompaktinė plokštelė bei megzti “drabužėliai” puodukams. Ir aišku, gabalėlis Graikijos – šokoladas. Ačiū, Inga! :)

Tą pačią dieną, kai išsiunčiau visiems laiškus su adresais, man parašė Mindaugas iš “Bon appetit!”. Klausė, ar dar galėtų sudalyvauti dovanėlių mainuose. Ką aš dar galėjau jam atsakyti? Tik – “Aišku gali!”. Taip išsiunčiau ir gavau antrą dovaną. Šį kartą, rankų darbo skanėstai: mandarinų kremas ir sausainių paruoštukas stiklainyje. Kremas puikus, sausainių dar nespėjau išsikepti. Labai jau gražiai tas stiklainis atrodo ;) Ačiū, Mindaugai! :)

Dar po savaitės, parašė Elinga iš “Spoon alley”. Ji taip pat norėjo sudalyvauti akcijoje. Žinojo, kad registracija jau pasibaigė, todėl pasiūlė tiesiog apsikeisti dovanėlėmis. Aš, aišku sutikau, juk Kalėdos :) Elinga man atsiuntė virtuvės kalendorių/pagalbininką. Jame yra daug vietos kasdieniam patiekalų planavimui, apsipirkimams ir priminimams užsirašyti. Ačiū, Elinga! :)

Manau, daug kas pastebėjo, kad tą pačią dieną apie panašų dovanų apsikeitimą parašė ir Aurelija iš “Idėjų miško”. Negalėjau nesudalyvauti jos akcijoje, juk mes ne konkurentai, o kolegės blogerės ;) Iš ten ketvirta dovana. Man ją atsiuntė Rūta iš “Daiktų istorijų”. Vat čia tai tikrai, rankų darbo šedevras! Rankinukas! Ir ne bet koks, o mano mėgstamiausios mėlynos spalvos ir su mielais arbatinukais viduje! Ačiū, Rūta! :)

Puikios buvo Kalėdos, jau laukiu kitų! :)

Bet juk įrašas negali būti be recepto ;) Tiems, kam pabodo šventiniai kepiniai – tortai, sausainiai ir pyragai, siūlau prisiminti vaikystę ir išsikepti paprastą batoną. Juk nėra nieko skaniau, nei dar šilta jo riekė su puodeliu pieno ir mėgstamiausia uogiene!

Vienam batonui reikės (aš kepiau du mažus kepaliukus, nes labai mėgtu plutelę):

• 500 g miltų
• 260 ml šilto vandens
• 14 g šviežių mielių
• 1 ir  1/3 a.š. druskos
• 1 ir  1/2 a.š. cukraus
• 40 g sviesto
• 2 v. š. grietinėlės aptepimui

Mieles sumaišome su cukrumi ir trupučiu vandens, paliekame kelioms minutėms.
Miltus persijojame į didelį dubenį, sumaišome su druska. Supilame mieles ir likusį vandenį, minkome tešlą (aš tai dariau elektriniu plaktuvu). Po kelių minučių, įmaišome gabaliukais supjaustytą, minkštą sviestą. Viską minkome dar apie 10 minučių. Sudedame gautą tešlą į švarų dubenį, užklojame rankšluosčiu ir paliekame kilti (~ 40 min).
Pakilusią tešlą dar kartą išminkome ir suformuojame kepalą (aš dariau du mažesnius). Padedame juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos, užklojame rankšluosčiu ir vėl paliekame kilti (~ 50 min). Jau iškilusius kepalą aptepame grietinėle ir kelis kartus įpjauname.

Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių. Skanaus!

Receptas iš “Aguonėlės blogo”.

Oi, šį mėnesį tiek smagių renginių buvo, o aš dar nei apie vieną nespėjau parašyti. Taisausi :) Taigi, gruodžio 3 d. “Kulinarijos studijoje” vyko žurnalo “Virtuvė. Nuo… Iki…” organizuojamo konkurso, “Sužibėk virtuvėje” finalas. Ir aš jame laimėjau puikią Electrolux garinę orkaitę! Bet apie viską iš pradžių…

Metų pradžioje, žurnalas paskelbė konkursą “Sužibėk virtuvėje”. Dalyviai turėjo atsiųsti sveiko patiekalo, kepto orkaitėje receptą. Nusprendžiau konkurse sudalyvauti ir aš. Nusiunčiau skaniojo varškės ir morkų apkepo receptą. Mano džiaugsmui, jis tapo mėnesio nugalėtoju ir buvo išspausdintas žurnale.

Metų pabaigoje, visi mėnesio nugalėtojai turėjo susirungti “Kulinarijos studijoje” dėl pagrindinio prizo – orkaitės. Laimėję patiekalai buvo labai skirtingi, nuo kalakuto iki sausainių, todėl juos palyginti ir išrinkti vieną buvo labai sunku. Bet konkurso organizatoriai sugalvojo puikią išeiti iš padėties. Buvo nuspręsta, kad visi dalyviai gamins vieną patiekalą – lazanija.

Teko ilgai pasukti galvą, kokią lazaniją gaminti. Organizatoriai ragino įrodyti, kad lazanija tai ne vien mėsa ir pomidorai, todėl tradicinė lazanija atkrito iš karto. Taip pat pagalvojau, kad “sveika” lazanija dažnai kam asocijuojasi su vištiena ir špinatais, todėl jos irgi nusprendžiau negaminti. Galiausiai man į galvą atėjo išganinga mintis, kodėl gi nepavertus mano apkepo lazanija. Bet negi siųsiu neišbandytą receptą? Aišku ne, o juk jau kitą dieną buvo “deadline’as”! Teko lazanija kepti ir ragauti vienuoliktą valandą vakaro :)

Taip jau būna, ko nesitiki, tą gauni. Į “Kulinarijos studiją” ėjau ne laimėti, o gerai praleisti laiką, pabendrauti su kolegomis blogeriais. Mano lazanija greitai paruošiama, bet ilgai kepa. Todėl pašovusį ją į orkaitę šnekučiavausi su visu buriu įdomių ir malonių žmonių: Egle, Jurga, Vygantu, Ineta, Reda, Vilma. Vakaras praėjo smagiai. Neapsiėjo ir be kuriozų. Vienos dalyvės vyras gyrė mano saldžiąją lazaniją, kol negavo iš žmonos pylos. Pasirodo, prieš kelias savaitės jį iškepė varškės ir morkų apkepą. Bet vyras net ragauti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad morkos ir varškė nekoks derinys :D

Taigi, mes kepėm. Komisija ragavo, vertino ir saldžiąją lazaniją išrinko nugalėtoja. Man tai buvo malonus šokas, nes visiškai to nesitikėjau :) Todėl dar kartą ačiū visiems už įvertinimą!

Lazanijai reikės (~ 4 porcijoms):

• 2 x 180 g varškės
• 150 g morkų (2 vidutinių)
• 3 kiaušinių
• 70 g sviesto
• 3 v. š. cukraus
• 4 v. š. manų kruopų
• 1 a. š. kepimo miltelių
• saujos džiovintų spanguolių
• migdolų drožlių
• 3 lazanijos lakštų
• džiūvėsėlių ir sviesto formai patepti

Kiaušinius išplakame su cukrumi. Sudedame pertrintą per sietelį varškę. Supilame išlydytą sviestą ir viską gerai išmaišome.

Morkas sutarkuojame smulkia bulvių tarka. Įmaišome jas į varškės masę. Suberiame manus ir kepimo miltelius. Gerai išmaišome. Suberiame džiovintas spanguoles. Dar kartą viską gerai išmaišome.
Kepimo formą (vieno lazanijos lakšto dydžio) ištepame sviestu ir apibarstome džiūvėsėliais. Ant dugno padedame lazanijos lakštą, sukrečiame trečdalį varškės masės. Kartojame veiksmus, kol pasibaigs produktai. Apibarstome migdolų drožlėmis.
Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą.

P. S. Už nuotraukas ačiū žurnalui “Virtuvė. Nuo… Iki…”

P.P.S. Kitus receptus rasite naujausiame žurnalo numeryje. Taip pat, jame Jūsų laukia dar vienas siurprizas, bet apie tai vėliau :)

Jau tikriausiai, visi matėt, bet aš dar nespėjau apie tai parašyti ir pasidžiaugti. Vakar pasirodė naujas Kalėdinis žurnalo numeris:

Taip pat, vakar pasibaigė registraciją į “Kalėdų senelį slapuką”. Buvau maloniai nustebinta laiškų gausa. Užsiregistravo net 32 žmonės! Dar kartą ačiū Jums visiems. Kaip tik baigiau rašyti visiems laiškus. Nuo jų gausos, net galva apsisuko, todėl jei kas adreso negavo, rašykit ;)

O štai ir visi dalyviai:

http://ausrra.blogspot.com/
http://ciagyvenagrazusdaiktai.blogspot.com/
http://citrinoszievele.blogspot.com/
http://cukraine.blogspot.com/
http://dreamer-walking-on-clouds.blogspot.com/
http://duonosirzaidimu.wordpress.com/
http://gpmagija.blogspot.com/
http://indresskanumynai.blogspot.com/
http://jaukunamuose.blogspot.com/
http://keistaipaprasta.blogspot.com/
http://kepyklapenki.lt/
http://manovirtuve-manotvirtove.blogspot.com/
http://mindaugas-bonappetit.blogspot.com/
http://norvegas.blogspot.com/
http://oditele.blogspot.com/
http://rasosvoratinklis.lt/
http://saldusuru.wordpress.com/
http://sezoninevirtuve.blogspot.com/
http://smeliopilys.wordpress.com/
http://studentiskireceptai.blogspot.com/
http://valgomeuropa.blogspot.com/
http://vanilla-blonde.blogspot.com/
http://villa-alps.blogspot.com/
http://violetos-kambariukas.blogspot.com/
http://www.citrinairbulve.blogspot.com/
http://www.forellesreceptai.lt/
http://www.kainetingiu.com/
http://www.sauletavirtuve.lt/
http://www.tinginiai.com/
http://www.virtuvesfejos.blogspot.com/
http://www.zaidimuaikstele.lt/