Labai džiaugiuosi, matydama, kad “Languota prijuostė” vėl atgijo! Deja, ne kiekvieną kartą spėju joje sudalyvauti, bet kitų įrašus mielai paskaitau. Juk taip smagu sužinoti ką nors naują apie koleges tinklaraštininkes ;) Gegužės mėnesį, languotą prijuostę užsirišo Elinga iš “Spoon alley”. Ji kviečia pasidalinti savo mintimis apie gražų maistą ir valgymą akimis.

Aš taip pat, kaip ir Elinga, tikrai valgau akimis. Peržiūrint naujus prenumeruojamų tinklaraščių įrašus, akimis pirma permetu nuotraukas, jei jos užkabina, perskaitau receptą. Todėl, jei autoriaus nuotraukų stilius yra “pliaukšt bet kaip su blykste, labai pritraukus ir dar su staline lempa” į tokių tinklaraštį aš daugiau neužsuku (nebent po pusės metų, juk žmonės tobulėja). Aišku, nesakau, kad mano nuotraukos yra meno kūriniai, bet aš tikrai labai stengiuosi ir fotografavimas bei nuotraukų tvarkymas dažnai užtrunka ilgiau, nei gaminimas :)

Taip pat yra ir su kulinarinėmis knygomis. Nors aš ir suprantu, kad svarbiausia yra receptų autorius, o ne nuotraukos, man vis tiek labai patinka, kai prie kiekvieno recepto yra graži(!) nuotrauka. Juk taip išsirinkti receptą yra daug lengviau ;)

Bet tiesą pasakius, kiekvieną dieną patiekiamam maistui aš nesu tokia išranki. Dažniausiai valgant, maisto ant lėkščių nedėlioju, nes pas mus įprasta, kad kiekvienas įsideda į savo lėkštę tiek, kiek planuoja suvalgyti. Žinoma, kartais ir pažaidžiu kartu su vyresniąja I. – sudėlioju iš daržovių žmogėliuką (taip jos visos būna suvalgytos) arba iškepu saulės formos blyną :) Kas kita, maistas, kurį planuoju parodyti Jums. Fotografuojamas maistas būna išdėliotas gražioje lėkštėje, prie jos priderinti įrankiai ir servetėlės ;) Aišku, paskui pati jį ir suvalgau, bet maistas dažniausiai jau būna šaltas, todėl gražus serviravimas didelio džiaugsmo neteikia :D

Pastebėjau, kad žurnaluose ir knygose, mano žvilgsnis dažniausiai užkliūna už desertų. Juos gaminti ir nufotografuoti gražiai yra daug smagiau ir paprasčiau negu pavyzdžiui troškinį :) Bet tortų puošime mano rankos yra gana kreivos, todėl dažniausiai renkuosi tokius skanėstus, kurie yra gražūs be didelių dekoravimo pastangų. Tokie kaip macarons, arba šiandienos receptas – keksiukai. Jų net nereikia puošti jokiais kremais, vis tiek atrodo puikiai ;)

12 keksiukų reikės:

• 135 g sviesto
• 100 g rudojo cukraus
• 3 kiaušinių
• 1 a. š. vanilės ekstrakto
• 150 g miltų
• ½ a. š. kepimo miltelių
• žiupsnelis druskos
• 200 g šaldytų vyšnių (galite naudoti ir šviežias)
• migdolų plokštelių

Išlydykite sviestą ir sumaišykite jį su cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, kiekvieną įplakdami iki purios vientisos masės. Supilkite vanilės ekstraktą, suberkite persijotus miltus, kepimo miltelius ir druską. Dar kartą viską gerai išmaišykite.

Keksiukų kepimo formą ištepkite sviestu arba išklokite popierinėmis formelėmis. Supilkite tešlą į formeles užpildydami 2/3 jų tūrio. Į kiekvieną formelę šiek tiek paspausdami įdėkite po tris vyšnias (uogų atšildyti nereikia).

Apibarstykite migdolų plokštelėmis.

Kepkite 20−25 minutes iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Jei keksiukų kraštai per greitai ruduoja, o vidurys dar skystas, sumažinkite ugnį iki 160−170°C temperatūros.

Skanaus :)

Pradžioje, priminsiu, kad “Gerų daiktų turgelis” jau veikia. Daiktai talpinami ir mainomi. Jei turi kuo prie jo prisidėti, laukiame! :)

O dabar apie sausainius tokiu mistiniu pavadinimu – macaron. Prisipažinsiu, kad nieko apie juos nežinojau, kol nepradėjau rašyti tinklaraščio. Užtat, per daugiau nei trejus rašymo metus, prisiskaičiau apie juos krūvą visokiausios informacijos, prisižiūrėjau filmukų ir nuotraukų. Supratau vieną – jų kepimo procesas yra labai sudėtingas ir kruopštus dalykas. Sėkmė priklauso nuo migdolų miltų kokybės, orkaitės temperatūros tikslumo ir net nuo tuo, kiek kartų mentele maišysite tešlą… Savaime suprantama, kad prisiklausius visokiausių baubų, jų kepti vis nesiryžau. Bet išaušo ta diena, kai gaminant “creme brulee” (nepykit, kažkaip sugebėjau jo nenufotografuoti, tai recepto kol kas nebus) man liko daug nesunaudotų baltymų. Jie kurį laiką prastovėjo šaldytuve, o aš vis kaupiausi ir susikaupiau. Išsikepiau baisiųjų macarons ir jie man gavosi iš pirmo karto! Nežinau, gali būti, kad tai yra tik naujoko sėkmė ir kitą kartą, man jie tokie gražūs nesigaus. Bet facebook’e (aš ten pasirodau daug dažniau negu tinklaraštyje, prisijunkit ir Jūs) pažadėjau pasidalinti savo išbandytu receptu ir įžvalgomis. Gal kam padės :)

Internete yra krūvos macaron receptų. Visų jų proporcijos daug maž panašios, todėl išsirinkti pagal kurį kepti, buvo sunku. Išsirinktas receptas man patiko dėl kelių priežasčių.  Visų pirma, ten buvo aprašyta, kaip pačiam pasigaminti migdolų miltus. Kaip žinot, jie brangūs, be to ne visur lengva jų nusipirkti, todėl mokėti juos pasigaminti visai naudinga ir smagu :) Visų antra, mergina aprašiusi šį receptą, gamina macaron pagal užsakymą ir tvirtina, kad visada gamina tik pagal šį receptą. Reiškia, receptas tikrai daug kartų išbandytas ir patikrintas. Na, ir trečia, šio recepto autorius yra Alain Ducasse, nuo to jis tampa dar patikimesnis :)

Pertepimą gaminau pagal mano mėgiamo David Lebovitz receptą.

~ 25 dvigubiems macaron reikės:

• 110 g migdolų miltų (kaip juos pasigaminti, skaitykite žemiau)
• 225 g cukraus pudros
• 125 g sendintų kiaušinių baltymų
• 50 g cukraus

Pertepimui (man jo gavosi šiek tiek per daug) reikės:

• 125 ml riebios (35%) grietinėle
• 2 a. š. auksaspalvio sirupo
• 120 g juodojo šokolado
• 15 g sviesto

Orkaitę įkaitiname iki 150 laipsnių.

Pradžioje, jei neturime, pasigaminame migdolų miltus. Juos galima gaminti iš migdolų su odelėmis ir be. Prisiskaičius internete supratau, kad tam labiau tinka migdolai su odele. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Migdolus su odele sunkiau sumalti iki migdolų sviesto ir nuo juodų taškučių, likusiu nuo odelių miltuose, macaron atrodo gražesni :) Taigi, 110 g migdolų sumaišome su cukraus pudra (aš maišiau su visais 225 g, bet gavosi per didelis kiekis, susimalė tik per 3 kartus.) ir sumalame iki miltų (aš maliau su elektriniu plaktuvu, bet galima naudoti ir pvz. kavamalę). Gautus miltus persijojame per smulkų sietelį (per tokį, kokiu sijojate miltus pyragams). Jei liko stambesnių riešutų gabaliukų, malame juos dar kartą. Kartojame veiksmus, kol neliks nepersijotų riešutų (man liko koks 1/4 a. š. kurių plaktuvas jau fiziškai nebegalėjo sumalti).

Jei turite migdolų miltus, juos vis tiek rekomenduojama sumaišyti su cukraus pudrą ir dar kartą permalti bei persijoti.

Gautus miltus paskleidžiame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir įkišame į įšilusią iki 150 laipsnių orkaitę 5 minutėms pasidžiovinti.

Padžiovintus miltus dar kartą persijojame į didelį dubenį (jame toliau maišysime macaron tešlą).

Kitame dubenyje išplakame baltymus. Recepte parašyta, kad jie turi būti brandinti. Manieji prastovėjo šaldytuve, sandariai užsuktame stiklainyje daugiau negu savaitę (ir per tą laiką nesugedo ;). Taigi, baltymus suplakame iki putų, tada suberiame cukrų ir dar kartą viską išplakame. Recepte buvo parašyta, kad baltymai turi būti išplakti iki standžių, blizgančių putų, kurie ištraukus plaktuvą, liktų ant jo gražia kepure. Aš labai bijojau per mažai išplakti todėl suplakiau iki to, kad putos buvo tokios kietos, kad ištraukius plaktuvą ant jo neliko nei lašelio baltymų. Pradžioje pagalvojau, kad išplakiau per daug, bet gal būt kaip tik tai išgelbėjo mane nuo tešlos permaišymo.

Sudėkite baltymus į dubenį su migdolų miltais ir atsargiai bet tvirtai maišykite juos. Aš maišiau su silikonine mentele, vis kabindama iš apačios į viršų. Girdėjau, kad labai svarbu nepermaišyti, todėl visą tai padariau ~ per 50 judesių. Nustojau maišyti iš karto, kai tik visi miltai susimaišė su migdolais ir masė tapo vientisa. Tešlos tirštumas turi būti toks, kad suformavus sausainius, jų paviršius šiek tiek išsilygintų, bet jie per daug nesuplonėtų. Jei tešla bus per tiršta, sausainiai liks su kauburėliais, jei per skysta, per daug išsiplės ir taps per ploni. Tirštą tešlą galima pataisyti ją dar kelis sykius permaišius, o su skysta jau nieko nebepadarysi, teks viską pradėti iš naujo…

Tešlą supilame į konditerinį maišelį tiesių antgaliu (arba tiesiog į maišelį prakirptu galu). Suformuojame 3-4 cm skersmens sausainius, ant kepimo popieriumi arba silikoniniu kilimėliu išklotos skardos. Aš vieną skardą kepiau su kepimo popieriumi, o kita su kilimėliu. Kepti ant kepimo popieriaus gavosi daug gražesni. Tikriausiai todėl, kad mano kilimėlis yra pakankamai storas ir jis nespėjo įšilti taip greitai, kaip kepimo popierius. O kepant macarons, temperatūra yra labai svarbi…

Palikite sausainius pastovėti kambario temperatūroje 30-60 minučių, kad apdžiūtų viršus (aš savuosius laikiau valandą).

Įkaitinkite orkaitę iki 155 laipsnių ir kepkite 13 minučių. Aš kepiau elektrinėje orkaitėje su kaitinimu iš viršaus ir apačios, be vėjelio. Skardą dėjau į vidurinę lentyną.

Iškepusius sausainius, traukiame iš orkaitės, paliekame kelias minutes ant kepimo popieriaus, vėliau aušiname ant grotelių.

Kol sausainiai vėsta, gaminame pertepimą. Grietinėlę su sirupu supilame į mažą prikaistuvį, sumaišome ir užkaičiame beveik iki užvirimo. Kai puodo kraštuose ims kilti burbuliukai, nuimame nuo ugnies, sudedame į grietinėlę sukapotą šokoladą ir supjaustytą gabaliukais sviestą. Maišome tol, kol šokoladas ir sviestas ištirps. Šokoladinę masę atvėsiname šaldytuve. Joje esantis šokoladas turi šiek tiek sukietėti tam, kad tepant, masė nenubėgtų nuo sausainio.

Atvėsusius sausainius suporuojame pagal dydį. Vieną dalį sutepame kremu ir uždengiame kita, šiek tiek paspaudžiame. Laikome orui nepralaidžioje dėžutėje.

Skanaus! :)

Macaron receptas iš “Food and life in photos”.

Pertepimo receptas iš David Lebovitz.

Tikiuosi, virtuvėje turite kelis apelsinus ir saują migdolų, nes šis keksas vertas to, kad eitumėte jį kepti čia ir dabar. Darbo nedaug, o keksas gaunasi toks apelsiniškai kvapnus ir drėgnas, tirpstantis burnoje… Visi kas valgė, labai gyrė ir prašė dar :) Kekso paslaptis – sirupas, kuriuo jis sulaistomas. Jokiu būdu netingėkite ir pasigaminkite ir jį. Be sirupo, keksas purus, bet sausas.

Kaip jau rašiau anksčiau, aš dabar eksperimentuoju su speltos miltais. Šį keksą kepiau taip pat su jais, todėl jis ištrauktas iš orkaitės šiek tiek nusileido, bet skoniui ir tekstūrai tai nepakenkė. Todėl, jį drąsiai galite kepti kaip su paprastais, taip ir su speltos miltais. Dar aš smarkiai mažinau cukraus kiekį, bet jo tikrai nebuvo per mažai. Rašau tokius kiekius, kuriuos naudojau pati.

Keksui reikės:

• 3 kiaušinių
• 130 g rudojo cukraus
• 1 a. š. vanilinio cukraus
• vienos citrinos tarkuotos žievelės
• 115 g sviesto
• 115 g miltų (naudojau speltos, bet tiks ir paprasti)
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 75 g maltų skrudintų migdolų
• žiupsnelio druskos

Sirupui reikės:

• 160 – 200 ml apelsinų sulčių
• 2 v. š. rudojo cukraus
• 2 v. š. apelsinų cukatų

Kiaušinius, cukrų ir vanilinį cukrų išplakame iki pūtų. Plakame ilgai, bent 5 minutes, kol masė padidės kelis kartu. Įtarkuojame į masę citrinos žievelę.

Sviestą ištirpiname ir atvėsiname (kad nesutrauktų kiaušinių).

Miltus sumaišome su kepimo milteliais, maltais skrudintais migdolais ir žiupsneliu druskos. Per kelis kartus suberiame sausus produktus į kiaušinių masę ir atsargiai išmaišome (stebėkite, ar tikrai neliko sausų miltų).

Kepame keksą apie 40 – 50 minučių iki 180 laispnių įkaitintoje orkaitėje.

Įpusėjus kekso kepimui pradedame gaminti sirupą. Prikaistuvyje sumaišome apelsinų sultis, sukrų ir cukatus. Originaliame recepte buvo siūloma sudėti tiesiog supjaustyt1 apelsinų žievelę, bet man nepatinka, kad parduodamų apelsinų žievelė būna apipurkšta visokiausia chemiją, todėl jos nedėjau. Cukatus neseniai dariau pati, aišku iš tų pačių apelsinų, bet prieš tai juos ilgai mirkiau, viriau ir panašiai, kad chemijos neliktų. Manau, keksą galite gaminti ir be cukatų, svarbiausias čia sirupas. Taigi, kaitinkite sultis tol, kol ištirps cukrus. Paragaukite, ar sirupas gavosi pakankamai saldus, jei ne berkite dar. Užvirinkite ir pavirkite viską apie 5 minutes.

Dar karštame kekse mediniu pagaliuku arba dantų krapštuku padarykite skylutes ir supilkite sirupą. Gali pasirodyti, kad sirupo per daug, bet taip tikrai nėra. Aš turėjau tik 160 ml sulčių, supyliau visas  ir tai, mano kekso apačios sirupas nepasiekė. Kitą kartą bandysiu pilti 200 ml.

Palaukite kol keksas atvės ir ragaukite. Skanaus :)

Receptas iš “Есть, молиться и любить“.

Dienos pradėjo bėgti labai greitai, matyt pirmas senatvės požymis :) Per visokius rūpesčius, peršalimus, pasiruošimą darbui (darželis ir t.t.) laiko lieka visai nedaug. Tikiuosi, po to, kai pradėsiu dirbti, tinklaraštis ir toliau sėkmingai gyvuos. Juk gaminti ir toliau gaminsiu, prifotografuotų receptų jau dabar turiu nemažai. Bet laiko nuotraukų tvarkymui, sklandžioms įžangoms ir receptams vis mažėja. Ramina tik tai, kad dirbančių ir mažus vaikus turinčių boger’ių yra nemažai, reiškia reikia tik noro ir viskas bus įmanoma. Palinkėkite man sėkmės ;)

O dabar apie pusryčių dribsnius (granolą). Jie mūsų namuose labai mylimi. Anksčiau kepdavau pagal šį receptą. Pamačiusi pas Karoliną moliūgų dribsnius, iš karto susidomėjau – juk be riebalų! Turėtų būtų daug sveikiau. O jei dar ir skanūs, tai iš viso pasaka. Išsikepiau ir jie dingo labai greitai, nes skonis puikus! Kol turėsiu moliūgų tyrės (kol kas dar daug jos šaldiklyje) ir obuolių košės – gaminsiu :)

Dribsniams reikės:

• 4 stiklinės (vieno 400 g pakelio) avižinių dribsnių
• 1 stiklinės migdolų
• 1 a. š. cinamono
• 1/2 a. š. kardamono
• žiupsnelio druskos
• 1/2 stiklinės rudojo cukraus
• 1/4 stiklinės medaus
• 1/2 stiklinės moliūgo tyrės
• 1/4 stiklinės obuolių košės
• 1/4 stiklinės moliūgų sėklų
• 1/4 stiklinės razinų
• 1/4 stiklinės džiovintų spanguolių

Įkaitiname orkaitę iki 150 laipsnių.

Dideliame dubenyje sumaišome avižinius dribsnius, kapotus migdolus, prieskonius ir druską. Kitame dubenyje sumaišome cukrų, medų, moliūgų tyrę ir obuolių košę. Užpilame gautą masę ant sausų produktų ir gerai išmaišome, kad visi sausi produktai sušlaptų.

Padaliname gautą masę per dvi dideles skardas ir kepame apie 40 min, kas 10 pamaišydami. Išėmę iš orkaitės, įmaišome moliūgų sėklas, razinas ir džiovintas spanguoles. Leidžiame atvėsti ir laikome sausoje vietoje.

Skanaus :)

Receptas adaptuotas iš “Citrinos žievelės”.

Dažniausiai, gaminu greičiau ir daugiau, negu rašau į tinklaraštį. Todėl prieš pradedant naują įrašą, kartais sunku apsispręsti, apie ką rašyti. Smagu, kad šiuolaikinių technologijų pagalba, galima greitai susisiekti su skaitytojais ir paklausti jų nuomonės. Taip šiandien ir padariau, Facebook’e paprašiau pasirinkti vieną iš trijų receptų:

Smagu, kad skaitytojai dalyvavo balsavime ir vienbalsiai išrinko javų batonėlius. Dar kartą ačiū! :)

Receptas buvo ruoštas žurnalo “°C” rudens numeriui. Šie batonėliai tikras maistas smegenims, todėl buvo pasiūlyti, kaip desertas programuotojų dienai paminėti. Be to, labai įdomus jų gamybos procesas, nes nereikia orkaitės, užteks ir keptuvės!

Batonėliams reikės:

• 1 stiklinės greito paruošimo avižinių arba penkių grūdų dribsnių
• ¼ stiklinės kokoso drožlių
• ¼ stiklinės migdolų
• ¼ stiklinės džiovintų spanguolių
• 80 ml medaus
• 15 g sviesto
• 1 v. š. rudojo cukraus
• 1 v. š. vandens

Avižinius dribsnius, kokoso drožles, kapotus migdolus ir džiovintas spanguoles išmaišome ir suberiame į keptuvę. Kaitiname ant vidutinės ugnies, kol viskas gražiai apskrus (atsargiai, ant per didelės ugnies kokoso drožlės greitai pradeda degti).
Suberiame apkepintus produktus į dubenį. Sudedame į keptuvę medų, sviestą, cukrų ir vandenį. Kaitiname ant mažos ugnies, kol masė pradės burbuliuoti. Išjungiame ugnį, suberiame į keptuvę sausus produktus. Viską gerai išmaišome.
Dar karštą masę sukrečiamee ant kepimo popieriaus lapo, tolygiai paskleidžiame šaukštu taip, kad gautumėte maždaug 1 cm storio sluoksnį. Uždengiame kitu kepimo popieriaus lapu. Lengvai paspaudžiame.
Palaukiame 5 minutes, kol masė atvės. Nuimame viršutinį lapą, supjaustome norimo dydžio batonėliais (batonėlių kraštai dar byrės, todėl tiesiog palyginkite juos peiliu).
Vėl uždengiame kepimo popieriumi ir paslegiame kuo nors lygiu ir sunkiu, pavyzdžiui knyga arba pjaustymo lentele. Paliekame atvėsti ir sustingti.
Batonėlius laikykite orui nepralaidžiame inde.

P.S. Jei norite kietesnių ir geriau formą laikančių batonėlių, išbandykite šį receptą. Nuotrauka gal ir nelabai kokia, bet skonis puikus :)

Draugai juokiasi, kad mums su vyrų jau laikas pradėti pirkti loterijos bilietus. Vasaros pradžioje aš laimėjau savo mažajai I. basutes. O visai neseniai, pirkdamas stalo žaidimą, vyras laimėjo pasiplaukiojimą baidarėmis Širvintos upe. Aš deja, galėjau prisijungti prie visų tik sekmadienį, bet įspūdžių pakako. Paskutinis vasaros savaitgalis pradžiugino puikiu oru. Maršrutas nebuvo labai sudėtingas, bet man kaip baidarių naujokei (taip, taip, aš iki šiol nebuvau plaukiusi baidare) pats tas :) Grįžome pailsėję ir puikios nuotaikos.

Šį obuolių pyragą, aš aišku, kepiau ne baidarių žygyje, o namie. Bet jis tiktų ir į kelionę pasiimti. Labai man patiko šis pyragas. Tirpstantis burnoje apatinis sluoksnis, saldūs obuoliai, purūs sluoksnis su maltais riešutais ir apskrudusios migdolų drožlės… Originalus receptas buvo iš knygos “Obuolių pyragai”, bet aš jį šiek tiek patobulinau ir nepasigailėjau ;)

Pagrindui reikės:

• 150 g sviesto
• 1 stiklinės miltų
• 2 v. š. cukraus
• 1 kiaušinio trynio

Įdarui reikės:

• 3 – 4 v. š. obuolienės (naudojau persikų tyrę)
• 4 obuolių
• 1 a. š. cinamono

Migdoliniams viršui reikės:

• 1/2 stiklinės maltų skrudintų migdolų
• 30 g migdolų plokštelių
• 1/2 stiklinės greito paruošimo avižinių dribsnių
• 75 g sviesto
• 1 v. š. miltų
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 1/2 stiklinės cukraus
• 2 kiaušinių

Pagrindui skirtą sviestą, miltus ir cukrų sutriname į trupinių masę. Įmaišome kiaušinio trynį ir gerai suminkome tešlą. Padarome iš jos rutulį, įdedame į maišelį ir paliekame pusvalandžiui šaldytuve.

Kol tešla šąla, nulupame obuolius, supjaustome juos skiltelėmis.

Išimtą iš šaldytuvo tešlą, paskirstome į kepimo popieriumi išklotą 24 cm kepimo formą. Užtepame obuolienės ir tolygiai paskirstome obuolius. Užbarstome cinamoną. Pašauname į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie 20 minučių.

Maltus migdolus sumaišome su avižiniais dribsniais, miltais, kepimo milteliais, cukrumi ir kiaušiniais. Įpilame lydyto sviesto. Mišinį užpilame ant apkepusių obuolių, apibarstome migdolų drožlėmis ir kepame dar 20 – 30 minučių, kol pyragas gražiai pagels.

Skanaus :)

P. S. Keista, bet antrą dieną, man šis pyragas tapo dar skanesnis.

Kovo pirmą dieną, startavo nauja “Languotos prijuostės”tema, kurią paskelbė Indrė iš “GP magijos”. Indrė ragina visus pasidalinti savo nesėkmėmis virtuvėje. Manau, kiekvienas jų virtuvėje apturėjome, kas mažesnių, kas didesnių. Paauglystėje, kai virtuvėje dar tik dariau pirmuosius žingsnius, buvo ir pridegusių ir iki galo neiškepusių  patiekalų… Paskutiniu metu, nesėkmių pasitaiko vis mažiau. O atvejį, kad tektų išmesti tai, ką pagaminau prisimenu tik vieną. Planavau pasigaminti silkę su garstyčiomis. Parduotuvėje nusipirkau silpnai sūdytos silkės, bet prieš gaminimą jos neparagavau… O veltui… Silkė pasitaikė tokia sūri, kad net parą mirkyta jogurto ir garstyčių padaže buvo nevalgoma… Aš apskritai, esu pripratusi prie mažai sūdyto maisto, todėl silkę teko išmesti. O gaila :)

Taip pat, dalinuosi plikytų pyragaičių receptu, kuris prasidėjo nuo mažytės nesėkmės, kuri vėliau peraugo į didelę sėkmę ;) Jau pačioje pradžioje man pasirodė įtartina, kad cukraus pyragaičių recepte yra tik vienas arbatinis šaukštelis. Bet jie turėjo būti apibarstyti perliniu cukrumi, todėl nusprendžiau surizikuoti. Deja, pyragaičiai gavosi nors ir labai skanūs, bet visiškai nesaldūs. Man tai nepatiko, todėl staigiai sumaišiau kremą iš sviesto, kondensuoto pieno ir kakavos. Įdariau pyragaičius ir gavosi puikūs eklerai, tik kad forma jų ne ekleriška :)

Man pačiai ilgai atrodė, kad plikytą tešlą labai sunku pasigaminti, todėl net nebandžiau to daryti. Bet vieną vakarą, atradau puikų tinklaraštį, kuriame buvo išsamiai aprašyta, ką reikia daryti, kad plikyti pyragaičiai gautųsi iš pirmo karto. Pasistengsiu ir aš Jums apie tai papasakoti :)

Plikytiems pyragaičiams reikės:

• 120 ml vandens
• 120 ml pieno
• 100 g sviesto
• 150 g miltų
• 4 kiaušinių
• žiupsnelio druskos
• 1 a. š. cukraus (jei planuojate daryti pyragaičius be kremo, siūlau dėti bent porą valgomųjų šaukštų)
• 100 g migdolų be odelių
• perlinio cukraus
• 1 kiaušinio trynio
• 1 v. š. pieno

Kremui reikės:

• kambario temperatūros sviesto
• saldinto kondensuoto pieno
• nesaldintų kakavos miltelių

Visų pirma, kodėl plikyti pyragaičiai gaunasi tuščiaviduriai? Taip atsitinka todėl, kad kepat, vanduo garuoja ir oro burbuliukai kelia tešlą. O užplikyti miltai yra stipriai sukibę su kiaušiniais, todėl tešla neplyšta vandeniui garuojant, o tik išsiplečia ir joje lieka tuščios ertmės.

Tai gi, pereiname prie gamybos. Miltus būtinai persijojame į dubenį, arba ant kepimo popieriaus lakšto. Prikaistuvyje sumaišome sviestą, pieną, vandenį, cukrų ir druską (kiek cukraus, ar druskos naudoti, priklausys nuo to, ar labai saldžių pyragaičių norite). Kepdami pyragaičius, galite naudoti tik vandenį, tik pieną, arba jų mišinį. Pienas priduoda tešlai spalvą, aromatą ir minkštumą. Vanduo padaro pyragaičius lengvesniais ir traškesniais. Šiame recepte, kaip matote, naudojamas pieno ir vandens mišinys. Tai va, tas mišinys prikaistuvyje turi užvirti ir smarkiai pakunkuliuoti bent keliolika sekundžių tam, kad sviestas gerai susimaišytų su kitais produktais, o ne plaukiotų paviršiuje. Suberiame į prikaistuvį visus miltus iš karto ir maišome mediniu šaukštu tol, kol visa tešla nepradės atsiskirinėti nuo puodo kraštų. Toliau minkome tešlą šaukštu dar porą minučių. Perkeliame tešlą į dubenį aušti. Mūsų tikslas, ataušinti tešlą tiek, kad įmaišyti į ją kiaušiniai neišvirtų. T.y. palietus tešlą ranka, mums neturi būti karšta. Kol tešla aušta, kelis kartus paminkome ją šaukštu tam, kad atšaltų ne tik išorė, bet ir vidus. Po vieną įmušame kiaušinius ir kiekvieną kartą maišome šaukštu tol, kol tešla nepasidaro vienalytė. Įmušus visus kiaušinius tešla turi gautis skysta tiek, kad lengvai tekėtų iš konditerinio maišelio, bet ne per skysta, kad išspausta laikytų savo formą. Na štai, mes gavome bazinę plikytą tešlą.

Jei norite, galite jau kepti pyragaičius. Bet geriau, paimkite migdolus be odelių ir apkepinkite juos iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių. Sukapokite juos ir įmaišykite į dar šiltą plikytą tešlą.

Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi. Suformuojame pyragaičius (aš tai dariau tiesiog šaukštu, bet jei norite gražesnės formos, naudokite konditerinį maišelį). Nepamirškite palikti tarp pyragaičių didelius tarpus, nes kepimo metu jie padidės bent dvigubai. Mažame dubenėlyje sumaišome kaušinio trynį su šaukštu pieno ir aptepame pyragaičius. Kol pienas neišdžiuvo, pabarstome perliniu cukrumi. Pyragaičius 15 minučių kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Vėliau kaitrą sumažiname iki 180 laipsnių ir kepame tol, kol pyragaičiai gražiai apskrunda.

Kremui lygiomis dalimis sumaišome kambario temperatūros sviestą ir kondensuotą pieną, pagal skonį įberiame kakavos. Paruoštu kremu pripildome pyragaičius. Štai ir viskas. Tikiuosi, viską aprašiau išsamiai ir suprantamai ir Jūs jau galvojate apie tai, kaip vakare kepsite plikytus pyragaičius ;)

Skanaus :)

Receptas iš “La Pâtissière”.

Tortus aš kepu pakankamai retai. Dažniausiai, kam nors gimtadienio progą. Kiekvieną kartą ilgai renkuosi, galvoju apie tą žmogų, bandau atspėti koks tortas jam labiausiai patiktų. Taip buvo ir šį kartą, tik kriterijai kiek kitokie. Mažajai I. sukako vieneri. Dar nežinau, kokie saldumynai jai patinka, nes ji jų paprasčiausiai nėra ragavus. Todėl, visų pirmą, norėjau iškepti sveikuolišką tortą, tokį, kurio bent kąsnelį jį galėtų paragauti. Visų antrą, tas tortas turėjo būti skanus, toks, kad patiktų susirinkusiems svečiams. Ir man pasisekė, “Kepykloje nr. 5” radau būtent tai, ko man reikėjo. Tortas gavosi didžiulis (11 žmonių valgė ir dar liko) ir be galo skanus. Morkų papločiai – drėgni, ne perdaug saldūs. Varškės kremas – švelnus, neriebus. Aš pasikartosiu, bet tortas, kaip ir kažkada blyneliai, gavosi beprotiškai fantastiškas ;)

Torto papločiams reikės:

• 2 stiklinių miltų
• 2 a. š. kepimo miltelių
• 2 a. š. sodos
• 2 a. š. malto cinamono
• 1/4 a. š. druskos
• 3 stiklinių tarkuotų morkų ( ~ 800 – 900 g)
• 1 stiklinės stambiai kapotų riešutų (naudojau migdolus)
• 1 stiklinės kokoso drožlių
• 1/2 stiklinės. razinų
• 2 stiklinių rudojo cukraus
• 1 stiklinės. saulėgrąžų aliejaus
• 4 didelių kiaušinių

Kremui reikės:

• 500 g švelniosios varškės
• 100 g cukraus pudros
• 1 a. š. vanilės ekstrakto
• 400 ml riebios grietinėlės
• vienos citrinos sulčių

Pradžioje, kepame papločius. Aš juos išsikepiau iš vakaro. Atvėsinau, sudėjau į maišelius (bet taip, kad patektų šiek tiek oro, nes visiškai uždaryti gali per daug sudrėkti). Taigi, pradedame. Įkaitiname orkaitę iki 160 C. 24 cm išrenkamos torto formos dugną išklojame kepimo popieriumi, šonus patepame sviestu. Aš visus tris papločius kepiau atskirai, todėl užtruko ilgokai… Bijojau kepti vieną storą ir vėliau pjauti, nes pamaniau, kad gali neiškepti vidurys. Patogiausia, aišku būtų, turėti tris vienodas formas. Tada galima būtų kepti atskirose formose, bet vienu metu.

Dideliame dubenyje sumaišome miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną bei druską. Morkas tarkuojame bulvių tarkavimo mašina (aišku, galima ir rankomis, bet ilgai užtruks). Sumaišome jas su kapotais riešutais, kokoso drožlėmis ir razinomis. Aliejų išplakame su cukrumi iki vientisos masės, po vieną įmušame kiaušinius – po kiekvieno paplakame dar minutėlę. Masė turi gautis visiškai vientisa. Lėtai įmaišome miltus (svarbu nepermaišyti ir neplakti tešlos – miltai turi tik tik dingti), vėliau – morkų masę. Išdalijame tešlą tarp trijų kepimo formų ir kepame ~40 minučių (arba kaip aš, paimame trečdalį tešlos, supilame į formą, iškepame, tą patį pakartojame dar du kartus). Ar paplotis iškepęs, tikriname dantų krapštuku – įsmeigtas į centrą, jis turėtų likti švarus. Papločius išimame, pravėsiname kelias minutes ir išimame iš formų. Paliekame atvėsti ant grotelių.

Kremui varškę išplakame su cukraus pudra ir vanile. Atskirai iki standumo išplakame grietinėlę ir atsargiai įmaišome į varškę. Nuolat ragaudami, pilame citrinos sulis.

Lipdome tortą. Ant pirmojo papločio negailėdami tepame kremo iki pat šonų. Dedame antrąjį paplotį ir šiek tiek paspaudžiame. Kartojame dar kartą, galiausiai uždengiame trečiuoju papločiu. Viršų gausiai aptepame kremu ir pabarstome migdolų plokštelėmis ir džiovintomis spanguolėmis.

Skanaus :)

Šį receptą skiriu visiems šokoladoholikams. Kai už lango žvarbu ir norisi įsisukti į šiltą pledą, puodelis karšto šokolado sušildys ir kūną ir sielą (patikrinta, šią savaitę gaminau jau kelis kartus).

Keturioms porcijoms reikės:

• 60 ml (30 g) migdolų
• 2 v. š. rudojo cukraus
• 1 a. š. vanilinio cukraus
• žiupsnelio malto cinamono
• žiupsnelio druskos
• 120 ml riebios grietinėlės
• 240 ml pieno
• 115 g juodojo šokolado (man, kuo daugiau kakavos, tuo skaniau)

Migdolus pakepiname sausoje keptuvėje. Suberiame juos, rudąjį cukrų, vanilinį cukrų, cinamoną ir druską į smulkintuvą ir susmulkiname (ne visiškai iki dulkių, o taip, kad liktų gabalėliai).

Prikaistuvyje sumaišom riešutų masę su pienu ir grietinėle, užviriname. Sudedame gabaliukais sulaužytą šokoladą ir kaitiname, kol šokoladas visiškai ištirps ir gėrimas sutirštės (apie 10 min).

Prieš patiekiant, galima perkošti, bet man skaniau su riešutų gabaliukais.

Skanaus :)

Receptas pakoreguotas, bet idėja iš čia.

Kaip jaustis, kai iškepi pyragą, o paskui pamiršti jį nusivežti į svečius… Telieka džiaugtis, kad gavosi skanus ir suvalgyti pačiam :) Traški karamelinė plutelė, minkštas ir drėgnas obuolių sluoksnis, kvapnūs prieskoniai – viskas ko reikia šaltam rudeniniam vakarui. Dar vienas šaunus pyragas iš “Mano namų” knygos “Obuolių pyragai”.

Tešlai reikės:

• 500 g obuolių
• 100 g sviesto
• 1/3 stiklinės rudojo cukraus
• 2 kiaušinių
• 1 ir 1/2 stiklinės miltų
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 1/2 a. š. cinamono
• 1/2 a. š. gvazdikėlių (man buvo per daug, nes visiškai užgožė cinamoną)
• žiupsnelio druskos

Karameliniam riešutų sluoksniui reikės:

• 1/2 stiklinės rudojo cukraus
• 50 g sviesto
• 2 v. š. grietinėlės (neturėjau, pyliau pieno)
• 1 stiklinės susmulkintų graikinių riešutų (naudojau migdolus)

Prikaistuvyje sumaišome karamelei skirtus rudąjį cukrų, sviestą ir grietinėlę. Kaitiname, kol ištirps sviestas. Įmaišome riešutus (man skaniau jei prieš tai jie būna pakepinti sausoje keptuvėje). 24 centimetrų kepimo formą išklojame kepimo popieriumi ir ant jo tolygiai paskirstome karamelinę riešutų masę.

Obuolius nulupame, išimame viduriukus ir supjaustome kubeliais.

Toliau ruošiame tešlą. Kambario temperatūros sviestą išplakame su cukrumi. Plakdami po vieną įmušame kiaušinius. Sumaišome sausus komponentus ir suberiame į išplaktus kiaušinius. Įmaišome ir obuolių kubelius. Sukrečiame tešlą ant riešutų mišinio ir tolygiai paskirstome.

Kepame apie 40 minučių iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Palaukiame kol pyragas visiškai atvės ir apverčiame ant lėkštės.

Skanaus :)